Taip teigia šunų terapijos, dar vadinamos kaniterapija, specialistas Mindaugas Paleckaitis.
„Vienišas žmogus nebūna toks vienišas, nuolat kalbėdamasis su savo augintiniu. Žinoma, kad gaunate naudą“, – LRT Radijui sako M. Paleckaitis.
Jam antrina ir hipoterapijos – žirgų terapijos – specialistė Daiva Mockevičienė, kurios teigimu, terapiniais tikslais ant žirgo užkelti galima vos aštuonių mėnesių sulaukusį kūdikį.
Specialistė: su gyvūnu būtina susipažinti
D. Mockevičienės teigimu, žirgų terapija visų pirma yra gydymas, pasitelkiant žirgo judesį. Specialistė aiškina, kad žirgo judesiai yra panašūs į einančio žmogaus dubens judesius, todėl tinkamos eisenos neturintys žmonės gali pajusti, kaip turėtų taisyklingai eiti ir bandyti tai atkartoti.
„Kaip kineziterapijoje yra kamuolys, taip čia yra žirgas. Jo judesiai vertinami dėl to, kad jie atliekami trimatėje erdvėje […]. Tuo pačiu metu vyksta rotacija. Mokslininkų manymu, būtent tai ir sukelia tinkamą gydomąjį efektą: atpalaiduoja raumenų tonusą, lavina pusiausvyrą, gerina koordinaciją“, – tvirtina D. Mockevičienė. Ji taip pat pastebi, kad dauguma pacientų į treniruotes kineziterapijos salėje žiūri kaip į sunkų darbą, o terapiją su žirgais dažniau suvokia kaip pramogą, todėl žirgų terapijos metu teikiama ne tik fizinė, bet ir psichologinė nauda.
Pasak specialistės, terapija prasideda nuo susipažinimo su žirgu, nes neužtenka užsėsti ant jo ir joti. D. Mockevičienės teigimu, iš pradžių žirgą būtina paglostyti, atnešti jam ką nors skanaus.
„Žmogus turi suvokti, kad jis atėjo joti ne ant treniruočių kamuolio, o pas gyvą ir jo laukiantį gyvūną, kuris irgi turi savo jausmus, nuotaiką. Jeigu žirgą hipoterapijai žmogus naudoja saikingai: žiūri, kad žirgas nebūtų pavargęs, norėtų dirbti, jam tai būtų malonu, žirgas paprastai į tai reaguoja labai teigiamai ir jam tai patinka“, – sako LRT Radijo pašnekovė.
Pixabay.com – leondeniscf nuotr.
Paprastai, D. Mockevičienės tvirtinimu, žirgai terapijai nenaudojami daugiau nei dvi valandas per dieną. Be to, atrenkami tie žirgai, kurie yra draugiški, tolerantiški žmonėms, linkę su jais dirbti. „Turime žirgą, kuris labai jautriai reaguoja. Kuo stipresnę negalią vaikutis turi, tuo žirgas būna atsargesnis. Atrodo, net bijo pajudėti, kad tam vaikučiui nenutiktų nieko blogo. Žinoma, žirgas negali būti įdėmus ir atsakingas ilgą laiką. Jis pavargsta“, – aiškina specialistė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi žmonės gali dalyvauti hipoterapijoje. Nors ją saikingai galima taikyti vos aštuonių mėnesių sulaukusiam kūdikiui ar senjorams, kai kuriems žmonėms tokia terapija gali pakenkti. Pasak D. Mockevičienės, čia kalba eina apie tam tikromis ligomis sergančius žmones, kurie negali jodinėti, arba paprasčiausiai žirgų bijančius pacientus. „Jeigu manome, kad rizika taikyti hipoterapiją yra didesnė negu teikiama nauda, atsisakome tai daryti“, – pabrėžia specialistė.
Terapijoje naudojami ir ropliai
Anot kaniterapijos specialisto M. Paleckaičio, kol kas tokio tipo terapijos taikymas Lietuvoje yra savanoriškas judėjimas, nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, yra pripažįstama kaniterapeuto specialybė. M. Paleckaitis aiškina, kad apie šunų terapiją dažniausiai sužino patys žmonės ir tuomet ieško tokios paslaugos. Kaniterapija taikoma dviem būdais. Pirmoji – susitikimas su šunimi, buvimas šalia jo, bendravimas.
„Pasitelkus šį būdą dažniau dirbama su didesnėmis vaikų grupėmis. (Tai nebūtinai turi būti vaikai, gali būti senjorai). Jiems užtenka gerų emocijų, kurios kyla, bendraujant su šunimis – juos glostant, matant, kokias komandas jie vykdo. Kita terapija – kur kas sudėtingesnė. Šunys dresuojami, pavyzdžiui, cerebriniu paralyžiumi sergančiam vaikui masažuoti. Šuo gali pusę valandos laižyti tą pačią vietą, padėdamas atleisti raumenų spazmus“, – pasakoja M. Paleckaitis.
Jis pabrėžia, kad tokią pačią terapiją gauna ir visi tie, kurie namuose turi augintinį. Specialisto teigimu, nustatyta, kad šuns ir, ypač, katės buvimas šalia gali sureguliuoti žmogaus kraujospūdį. „Vienišas žmogus nebūna toks vienišas, nuolat kalbėdamasis su savo augintiniu. Žinoma, kad gaunate naudą“, – tikina M. Paleckaitis.
Nei šunų, nei žirgų terapija kol kas Lietuvoje nėra pripažįstama kaip sveikatinimo būdas. Anot Lietuvos jūrų muziejaus atstovės Nikos Puteikienės, jau nuo 2001 m. muziejaus delfinariume taikomą delfinų terapiją Sveikatos apsaugos ministerija sveikatinimo būdu pripažino tik praėjusiais metais.
Ji priduria, kad Jūrų muziejuje terapijose dalyvauja ir ruoniai bei pelikanai. Be to, pasaulyje terapijos atliekamos ir su kitais gyvūnais, pavyzdžiui, asilais ar ropliais. „Mums, ko gero, net sunku įsivaizduoti, kad roplys, padaras, kuris dažnai sukelia nemalonias emocijas, gali dalyvauti sveikatinimo veiklose“, – sako N. Puteikienė.
Pixabay.com – Teerasuwat Jiratarawat nuotr.
