„Mėsa – greitai gendantis produktas, todėl laikant ją netinkamos temperatūros šaldytuve ar pernelyg ilgai gabenant iš parduotuvės namo, jos galiojimo laikas sutrumpėja, – įspėja VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė. – Net jei ant pakuotės nurodytas galiojimo laikas, būtina patikrinti kitus šviežumo kriterijus, neleisiančius suklysti ir įsigyti vartojimui nebetinkamo produkto.“
5 patarimai, padėsiantys nustatyti mėsos šviežumą:
1. Laikymo temperatūra. šviežia mėsa (kiauliena, jautiena ar aviena) turi būti laikoma ne aukštesnėje, kaip 70C, paukštiena – ne aukštesnėje, kaip 40C, o subproduktai – ne aukštesnėje nei 30C temperatūroje, nepriklausomai nuo metų laiko. Tai reiškia, kad parduotuvėje, neturėtumėte rasti ant tos pačios lentynos vištienos krūtinėlės ir jautienos išpjovos. Kartais gamintojas nurodo kitokią laikymo temperatūrą, todėl reikėtų ne tik atkreipti dėmesį į parduotuvių šaldytuvus, bet ir žvilgtelėti į pakuotėje nurodytas laikymo sąlygas.
2. Mėsos temperatūra. Ne tik šaldytuvo, bet ir pačios mėsos temperatūra turėtų atitikti nustatytus reikalavimus. Siekiant sustabdyti gedimo procesus, šviežia atšaldyta mėsa turi būti laikoma taip, kad temperatūra mėsos gabalo viduje būtų ne aukštesnė kaip 70C ir ne mažesnė kaip -10C. Informaciją apie mėsos temperatūrą turėtų suteikti prekybininkai.
3. Konsistencija. šviežia atšaldyta mėsa yra stangri, jos raumeninis audinys elastingas. Patikrinti, ar mėsos konsistencija tinkama vartoti visai nesunku – tereikia mėsą įspausti pirštu. Duobutė turėtų nedelsiant išsilyginti. Esant per mažai oro drėgmei, mėsa gali apdžiūti ir sukietėti.
4. Kvapas. Pradedanti gesti mėsa išskiria specifinį kvapą – jis aiškiai juntamas pauosčius neįpakuotą produktą. Net ir vos juntamas kvapas įspėja apie vartojimui nebetinkamą produktą.
5. Spalva. šviežios mėsos spalva, priklausomai nuo gyvulio rūšies, gali būti nuo šviesiai balkšvos iki tamsiai raudonos. Laikant mėsą aukštesnėje, nei nurodyta, temperatūroje, jos paviršiuje padidėja dažančių medžiagų –mioglogino ir jo darinių – koncentracija ir mėsos paviršius patamsėja. Šis procesas ypač pastebimas senų, mažiau įmitusių gyvulių mėsoje. Spalva gali pasikeisti ir dėl mikrobų, besivystančių mėsos paviršiuje, veiklos. Toks produktas gali įgauti žalsvą, pilkšvą ar kitokį atspalvį.
V. Septilkienė atkreipia dėmesį, kad net ir visus šviežumo kriterijus atitinkanti mėsa parduotuvėje ne visada pasiekia namus tinkama vartoti. Dažniausiai taip nutinka karštuoju metų laiku, kai pirkiniai ilgiau, nei reikėtų, nešiojami arba vežiojami automobilyje. Tokiu atveju geriausias būdas apsaugoti mėsą – šaltkrepšis. Neturint šio daikto ir įtarus, jog produktui galėjo pakenkti šiluma, reikėtų patikrinti parsineštos į namus mėsos konsistenciją, kvapą bei spalvą. Jei nors vienas kriterijus neatitinka standartų, greičiausiai produktas jau nebetinkamas vartoti.
Pixabay.com – Kai Stachowiak nuotr.
