Sudomino homotoksikologija
– Beveik prieš 20 metų susidomėjote biologine medicina, kuri ir tapo jūsų kelrode žvaigžde darbe. Kaip atradote šią medicinos kryptį?
– Darbas man yra lyg malonumą teikiantis hobis, mėgstamiausia sritis – kaulai ir sąnariai. Prieš trisdešimt metų vienintelis jų gydymas būdavo įvairūs tepalai ir vaistai nuo skausmo bei uždegimo, kai šie nepadėdavo – operacija.
Skausmą malšinantys vaistai pacientams pažeisdavo kepenis, skrandį, žarnyną. Labiausiai neviltį kėlė tai, kad tradiciniai vaistai dažniausiai tik laikinai nuslopindavo ligos simptomus.
Negalėjau skirti pacientams vaistų nuo skausmo, puikiai žinodamas, kad jie ligos neišgydys, tik kuriam laikui palengvins simptomus. Ėmiau ieškoti veiksmingesnių gydymo metodų. 1993 metais į Lietuvą atvyko garsus vokiečių profesorius iš Baden Badeno H. Šolcas. Iš jo pirmą kartą išgirdau apie biologinę mediciną – homotoksikologiją. Tai – mokslas apie ligas, kurias sukelia toksinų perteklius organizme. Paskui stažavausi Vokietijoje.
– Kuo ypatingas šis gydymo metodas?
– Taikant biologinę mediciną galima išgydyti 60–70 procentų ligų. Gydoma natūraliais vaistais: 60 procentų sudaro įvairūs augalai, 25 – įvairios kiaulės kūno dalys (kremzlės ir kt.), 15 – Tibeto mineralai.
Gydymo esmė – pirmiausia išvalyti žmogaus organizmą nuo teršalų, toksinų. Homotoksikologiniai vaistai lyg šluota iššluoja kiekvieną organizmo kampą: neaplenkdama nė vieno sąnario, kremzlės ar kaulo.
šie vaistai veikia panašiai kaip ir homeopatiniai: jeigu yra pažeidimų, juos vartojant iš pradžių juntamas pablogėjimas, maudimas ar net skausmas. Tai – ženklas, kad labiausiai užterštos vietos valosi. Toliau gydoma atsižvelgiant į konkrečius paciento nusiskundimus. Skirtingi natūralūs vaistai skiriami, jei skauda stambiuosius sąnarius ar smulkiuosius.
Asmeninio albumo nuotr.Chirurgas homotoksikologas Alvidas Didžiulis
– Homotoksikologai į žmogų žiūri kaip į visumą. Kokiu principu gydoma?
– Negalima žmogaus padalyti į dalis ir tik jas gydyti. Norint pašalinti ligos priežastį, o ne tik nuslopinti jos simptomus, reikia, kad visas organizmas funkcionuotų nepriekaištingai.
Dažnai sakau, kad mirtis slypi mūsų žarnyne, sveikata – taip pat. Daugelis klausia – kodėl žarnynas, jei man skauda kelį, negaliu vaikščioti? Mityba ir gyvenimo būdas lemia mūsų sveikatą. Nesakau, kad reikia pulti į kraštutinumus, tapti vegetaru, abstinentu ir panašiai. Patartina gerti vaistažoles, kuo sveikiau ir aktyviau gyventi. Svarbu – saikas ir profilaktika.
Homotoksikologiniai preparatai veiksmingi vartojant ir profilaktiškai. Tačiau dažniausiai žmonės renkasi lengvesnį kelią: cheminius vaistus, kurie greitai nuslopina skausmą, bet ligos neišgydo.
Nuo jų ima „streikuoti“ kepenys, tada prireikia vaistų nuo kepenų, paskui – virškinimo, nes sudirgsta skrandis ir taip toliau. Patenkama į užburtą ratą.
– Ar galima padėti pacientams, kurių sąnarių susidėvėjimas labai didelis?
– Galima. Per dieną susidėvėjusio sąnario neatkursi. Darbo praktikoje buvo atvejų, kai per pusantrų metų septyniasdešimtmečiams atsinaujindavo kremzlės, stuburo slanksteliai.
Stengiuosi taikyti tokius gydymo metodus, kad operacijai ruošiamas pacientas išvengtų skalpelio. Buvo atvejų, kai žmonės jau nusiteikę, tarkim, kelio sąnario keitimo operacijai, užsirašę į eilę operacijai, pamėgina homotoksikologinį gydymo būdą nieko nesitikėdami. O paskui patys nustemba puikiu rezultatu.
Tie, kurie turi kantrybės ir yra pasirengę šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą, gerdami detoksikuojančius preparatus, pakoregavę mitybą, operacijos ar lazdos išvengia.
Organizmo valymo būdų daug
– Kaip rekomenduojate padėti organizmui pašalinti toksinus?
– Rytą reikėtų pradėti stikline šilto vandens, jis skatina virškinimą. Nuo 4 iki 12 valandos organizme vyksta šalinimo procesas, nuo 12 iki 20 valandos – virškinimo, o nuo 20 iki 4 valandos – įsisavinimo ir organizmo atsinaujinimo procesai. Valgiui geriausias laikas – nuo 12 iki 18 valandos, miegoti rekomenduojama eiti iki 23 valandos, tada geriausiai pailsi organizmas.
Pusryčiams reikėtų rinktis lengvesnį maistą, sveikiems žmonėms ryte užtenka išgerti stiklinę šilto vandens ar jogurto.
Pixabay.com – Michael nuotr.
Vienas geriausių organizmo valymo būdų, be mano skiriamų vaistų, yra beržų sula. Gamta suteikė natūralų ir nieko nekainuojantį organizmo valymo būdą. Sulos reikėtų išgerti iki 1–2 litrų kasdien. Senoliai tą ir darydavo. Šviežia sula valo organizmą, o užraugta, užkonservuota tinka virškinamojo trakto ligoms gydyti. Daug yra organizmo valymo būdų.
Homeopatiniai vaistai išvalo organizmą, detoksikuoja žarnyną, kepenis, širdį. Kol vidaus organai negali atlikti savo funkcijos, yra užteršti, gali duoti auksinių vaistų, organizmas vis tiek nesugebės jų pasisavinti.
– Ar toksinai tyko tik maiste?
– Biologinis žmogaus amžius – apie 120 metų. Tiek neišgyvename dėl užterštos aplinkos, maisto, judėjimo ir saulės stokos. Apskaičiuota, kad 70 metų žmogus per gyvenimą vidutiniškai suvalgo apie 60 tonų maisto ir išgeria apie 50 tūkstančių litrų skysčių. Kad išgyventume, užtenka ir trečdalio šio kiekio. Persivalgymas – didžiausia bėda.
Jeigu tėvai nuo mažens vaikus maitins kuo sveikesniu maistu, tuo jis užaugs sveikesnis, senatvėje išvengs daugelio ligų.
Maiste neturi stigti kalcio, būtina gerti daug skysčių – 2–3 litrus per dieną, gauti reikiamų mineralų, neleisti užsiteršti organizmui. Valgyti tik sezonines ir savame krašte užaugintas daržoves bei vaisius.
Daugelis, pavyzdžiui, renkasi kuo didesnius, gražesnius obuolius. O patys sveikiausi – pas ūkininką, nors ir šiek tiek pasiraukšlėję, tačiau užauginti natūraliai. Jeigu obuolyje yra kirmėlių, drąsiai galite valgyti – nėra jokios chemijos.
Sergantys sąnariai pirmiausia siunčia signalus
– Kokie pirmieji sąnarių ligų simptomai?
– Sąnarių ligos prasideda nepastebimai, pažeidimai atsiranda organizmo silpniausiose vietose. Pirmieji simptomai – rytinis sąstingis, sąnarių traškėjimas, braškėjimas. Ženklas, kad jie praranda elastingumą, sausėja ir tik laiko klausimas, kada visiškai nusidėvės.
Yra keturi nusidėvėjo laipsniai. Kuo anksčiau žmogus kreipsis į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad metams bėgant jam nereikės sėsti į invalido vežimėlį. Labiausiai dėvisi kažkada sušalę, traumuoti sąnariai. Sąnarių ligos ypač paūmėja pavasarį ir rudenį. Tad reikėtų stengtis nesušalti.
– Sąnarių ligos paveldimos?
– Jeigu tėvams, seneliams yra keisti sąnariai, jie buvo deformavęsi, senatvėje vaikščiojo su lazdele, tuomet didesnė rizika, kad liga gali būti paveldėta, ja reikėtų labiau rūpintis. Jeigu liga nauja, sirgo tik tėvai, dažniausiai tai atsikartoja ne vaikams, o vaikaičiams.
– Kokias pastebite pagrindines sąnarių ir kaulų ligų priežastis?
– šiuolaikinis nejudrus gyvenimo būdas, stresas, užterštas maistas senėjimo procesus pagreitina. Mes senstame 2–3 kartus greičiau nei mūsų seneliai. Daugelis tikina, kad maitinasi sveikai, tačiau tai teigti labai sudėtinga, nes neaišku, kokios kokybės grūdas atkeliauja iki mūsų stalo.
Esu medžiotojas. Eidamas per javų lauką po lietaus nė vieno slieko ar vabalo nepamatysi – chemija viską užmuša. Chemikalai mikrodozėmis užteršia kepenis, skrandį, žarnyną ir ilgainiui organizmas neįstengia apsivalyti nuo teršalų.
Studijų laikais docentas mums, studentams, lyg didžiausią retenybę rodė, kaip atrodo alergiškas žmogus. Tais laikais buvo paplitusi tik vadinamoji šienligė. Dabar – retenybė sutikti kam nors nealergišką žmogų.
Pixabay.com – skeeze nuotr.
– Medikai tvirtina, kad daugelis ligų sparčiai jaunėja. Kodėl?
– Jaunų žmonių – 30-40 metų – kaulai, sąnariai dabar prastesnės būklės nei vyresniosios kartos. Septyniasdešimtmečių gerokai stipresni, nes tada nebuvo jokių kolų, mėsainių, dažų, sintetinių maisto priedų, buvo švaresnis oras, visi mažiau valgė. Vištos nebuvo šeriamos hormonais, kiaulės – cheminiais priedais.
Dabar bėdų dėl stuburo, sąnarių turi jau vaikai. Dvidešimtmečiai jau ateina varginami didelių bėdų, taip pat aktyviai sportuojantys žmonės, nuolat patiriantys traumas. Sąnariai greičiau dėvisi.
Gausiai vartojami vaisvandeniai su dažikliais, visokie „E“, greitasis maistas, nuoaltinis sėdėjimas prie kompiuterių – visa tai nepraeina be pėdsakų. Mes vaikystėje grįžę iš mokyklos čiupdavome kamuolį ir bėgdavome žaisti į lauką. Dabar situacija visiškai kitokia.
Natalija KONDROTIENĖ
Pixabay.com – Gerd Altmann nuotr.