Yra įvairiausių veislių vynuogių, kurios subrandina juodas, mėlynas, auksines, žalias, purpurines, raudonas, rausvas, rudas, baltas uogas. Valgytojų malonumui yra išvestos besėklės vynuogės. Tai vynmedžiams nekenkia, nes jie dauginami vegetatyviai.
Mėgiamos nuo seno
Vynuogės gerbiamos ir mėgstamos už savo puikias ne tik maistines, bet ir gydomąsias savybes. Vynuoges žmonės augino labai seniai. Net Biblijoje rašoma, kad pirmasis augalas, pasodintas po Pasaulinio Tvano ant Ararato kalno, buvo vynmedis. Senovės graikai ir romėnai, gyvenę dar prieš mūsų erą, vynuoges naudojo jėgoms susigrąžinti, medžiagų apykaitai skatinti. Senų senovėje vynuogių uogomis gydyta angina, burnos ertmės ligos, kosulys. Vynuogių valgytojai žinojo, kad vynuogių sultys varo šlapimą ir taip išvalo organizmą. Uogos valgomos šviežios. Iš jų dar daromos razinos, verdamos uogienės, drebučiai, spaudžiamos sultys, raugiamas vynas. Iš vynuogių sėklų spaudžiamas aliejus.
Dabar vynmedžiai ar tiesiog vynuogės auginamos ne tik šiltuose kraštuose. Yra išvesta šalčiams atsparių vynuogių veislių, kurios be priedangų auga ir dera ir atšiauresniuose kraštuose. Lietuvos sodininkai mėgėjai savo soduose, šiltnamiuose augina net kelias dešimtis vynuogių veislių.
Sodinimas ir priežiūra
Geriausia vynuogių sodinimui vietą paruošti rudenį, o augalus sodinti pavasarį. Vynuogės auga ir dera keliasdešimt metų, tad jas reikia sodinti į gerai patręštą vietą. Labai svarbu vynmedžius tinkamai genėti. Vynmedžiai žydi ir uogas mezga ant šiųmečių ūglių (metūglių). Derlius užauga tik ant vienmečių ūglių, kurie išaugę ant antramečių šakų. Vienmečiai ūgliai, išaugę iš daugiametės medienos pumpurų, vadinami vilkaūgliais. Genima tam, kad kuo daugiau maisto medžiagų gautų bręstančios uogos. Vynuogės genimos ne tik ramybės, bet ir vegetacijos metu. Specialistai aiškina, kad beveik visi vynmedžių genėjimo būdai remiasi dviem pagrindiniais dalykais. Pirmas: labai svarbu palikti reikalingą skaičių antramečių šakelių, iš kurių pumpurų – nuo 2-ojo iki 8-ojo – pavasarį išaugs derantys ūgliai. Antras: svarbu numatyti dar po metų derėsiančių šakų vietas.
Vegetacijos metu nepageidautini ūgliai pirmą kartą laužomi pradėjus formuotis žiedynams, o antrą kartą – užsimezgus uogoms. Pradėjus bręsti uogoms – liepą, rugpjūtį – trumpinamos ūglių viršūnės. Pašalinama ne daugiau kaip penktadalis ūglio. Patrumpinami iki 12–15 cm pažastiniai ūgliai. Jei vynmedis auga negenimas, jis užaugina daug metūglių, gausiai žydi ir dera, bet kekės ir uogos smulkios, uogų skonis prastas. Patartina bent kartą savo vynmedžiui genėti pasikviesti patyrusį vynuogių genėtoją, kad parodytų, pamokytų, kaip vynuogę prižiūrėti.
Pixabay.com/strecosa nuotr.
Maistinė vertė
Vynuogės vertingos uogos, nes jose gausu mikroelementų ir mineralinių druskų: cinko, kalcio, kalio, geležies, vario, mangano, magnio. Mitybos žinovai aiškina, kad vynuogių sultys labai maistingos. Vienas litras vynuogių sulčių kaloringumu prilygsta 1,5 litro obuolių. Pasterizuotos sultys irgi kaloringos, tik jose mažiau nei šviežiose vitaminų. Neįtikėtina, tačiau litras sulčių turi tiek kalorijų, kiek 650 g jautienos arba kilogramas žuvies.
Energija, suvalgius kilogramą vynuogių, siekia iki 850 kalorijų. Tad: 4 kg šviežių vynuogių ar kilogramas razinų gali suteikti žmogui energijos visai dienai. Tokie – teoriniai skaičiavimai. Niekas neliepia kasdien, nieko daugiau, tik vynuoges valgyti. Nors vynuogės įnoringos – su kai kuriais produktais, ypač pieno, nesutaria.
Gydomosios savybės
Kai kas tvirtina, kad vynuogėmis galima išgydyti beveik visas ligas. Yra net mokslas ampeloterapija. Ampelos graikų kalboje reiškia vynuoges, o terapija – gydymą. Žmonija nuo žilos senovės vynuoges vartojo medžiagų apykaitos ligoms, kepenų, inkstų sutrikimams, kvėpavimo sistemos ir širdies bei kraujagyslių ligoms gydyti. Vynuogės gana garbingą vietą užima ir šių dienų medicinoje. Vynuogės padeda gydant ne tik jau minėtas ligas, bet užklupus podagrai, nerviniam išsekimui. Vynuogių uogos padeda sergant hipertonine liga.
Vynuogės – vertinga organizmą stiprinanti priemonė. Manoma, kad vynuogės sveikti padeda todėl, kad jose yra daug gliukozės ir kalio druskų. Daugelis dietologų vos ne kiekviena proga į gydomojo maitinimo valgiaraščius įtraukia vynuoges. Aiškinama, kad vynuogių sultys veikia panašiai kaip šarminiai vandenys. Tačiau vynuogių sulčių privalumas: yra kalio, geležies bei fosforo ir silicio rūgščių druskų. Todėl vynuogių sultys stabdo šlapimo rūgšties kaupimąsi kraujyje ir padeda išvengti tam tikrų ligų. Vynuogių sultys aktyvina šlapimo rūgšties šalinimą iš organizmo ir neleidžia formuotis inkstų akmenims.
Razinos, kauliukai, lapai
Džiovintos vynuogės – razinos – senovėje buvo vadintos saldžiosiomis tabletėmis nuo daugelio ligų. Ir dabar patariama razinas valgyti sergant plaučių, kepenų, inkstų ligomis. Ypatingo dėmesio nusipelnė ir vynuogių kauliukai. Juose aptikta daug aktyviųjų medžiagų, turinčių savybę surišti laisvuosius radikalus. Manoma, kad šie radikalai yra viena ankstyvo senėjimo ir onkologinių ligų atsiradimo priežasčių. Todėl su vynuogių kauliukais gaminami maisto papildai.
Pixabay.com/Emilian Robert Vicol nuotr.
Aiškinama, kad tokie papildai stiprina kraujagyslių sieneles, mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Liaudies medicinoje vynuogių kauliukai seniau buvo naudojami alergijai gydyti. Yra gaminamas šampūnas su vynuogių kauliukų aliejumi. Skelbiama, kad toks šampūnas stiprina bei atgaivina plaukus. Masažas su vynuogių kauliukų aliejumi saugo odą nuo ligų, padaro ją švelnią ir lygią.
Vynuogių lapai vertingi, nes turi askorbo rūgšties. Lapai gali būti vartojami kaip priedas bet kokioms salotoms. Vynuogių lapų antpilas vartojamas sutrikus oksalo rūgšties apykaitai organizme, nes vynuogių lapuose esančios medžiagos aktyvina rūgšties pasišalinimą iš organizmo. Kaukazietiškoje virtuvėje vynuogių lapų dedama beveik į visus patiekalus.
Labai naudingos ir vynuogių odelės, tik ne kiekvienam skrandžiui pavyksta jas suvirškinti. Todėl sergant skrandžio uždegimu arba opa, patariama nevalgyti vynuogių odelių ir kauliukų. Tada geriau valgyti ne uogas, o gerti vynuogių sultis. Nuolat geriant sultis, galima sureguliuoti net kraujo spaudimą. Tik sveikatą stiprinant vynuogių sultimis reikia mažiau valgyti kitų vaisių ir daržovių. Nepatariama gerti jau minėto pieno, giros, mineralinio vandens ir stipriųjų alkoholinių gėrimų. Mat tada organizme gali suaktyvėti rūgimas.
Tad ir sveikatai padedančias vynuoges reikia vartoti su saiku. Nors yra tokių gydymo vynuogėmis būdų, kur pradėjus nuo kelių šimtų gramų, patariama per parą suvalgyti net iki 3 kg uogų. Taip gydantis, patariama ne tik palaipsniui didinti, bet ir palaipsniui mažinti kasdienes uogų dozes.
Gydantis vynuogėmis derėtų pasitarti specialistais, nes vynuogės, jau minėjome, dera ne su visais produktais. Tačiau nieko baisaus neturėtų atsitikti, jeigu pasiklausydami kūno balso, suvalgysime po saujelę vynuogių. Ypač tiks ir pritiks tos uogos, kurias nuraškysime nuo savo užauginto vynmedžio.
Perspėjimas
Vynuogių valgytojams – vienas svarbus patarimas. Valgant vynuoges reikia turėti sveikus, sutaisytus dantis, kitaip cukrus ir rūgštys, patekusios ant pažeistų dantų, gali sukelti skausmą ir pagreitinti dantų gedimą. Todėl pavalgius vynuogių patariama visada praskalauti burną.
Parengė Feliksas Grunskis
Pixabay.com/tuku nuotr.
