Kas kaltas, jei vaikai nenori valgyti mokykloje?

Mitybos specialistai, peržvelgę viešai pateiktus mokyklų valgiaraščius, pastebi, kad mokiniams siūlomas maistas tapo kokybiškesnis ir įvairesnis, tačiau mitybos sutrikimų turinčių vaikų skaičius vis tiek auga.

 „Susidurti su svorio bei mitybos problemų turinčiais vaikais tenka vis dažniau. Vieni valgo per mažai, kiti – per daug, yra nepilnamečių, turinčių ir rimtesnių sveikatos problemų, tokių, kaip cukrinis diabetas,alergijos, kepenų suriebėjimai ar padidėjęs arterinis kraujospūdis, – sako gydytoja dietologė Lina Barauskienė. – Ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų valgymo įpročiai turėtų būti paremti sveikos mitybos piramide, kurią sudaro šios maisto grupės: grūdai, daržovės, vaisiai, mėsa, paukštiena ir žuvis, pieno produktai, riebalai, saldumynai. Svarbu atminti, kad ne visi maisto produktai, patenkantys į šias grupes, yra vienodai naudingi organizmui. Pavyzdžiui, iš grūdinių produktų, kurie yra vieni svarbiausių ir kartu su daržovėmis bei vaisiais sudaro didžiausią raciono dalį, reikėtų riboti baltos duonos, rafinuotų (labai išvalytų) miltų makaronų, bandelių ir pyragų vartojimą, mažiau valgyti riebios mėsos, riebių pieno produktų, sūrių.“

 Pagrindiniai reikalavimai, kurių reikėtų laikytis sudarant valgiaraštį vaikams: maistas turi būti šviežias, įvairus bei naudingas organizmui. Nurodoma, kad maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną, reikėtų naudoti kuo mažiau druskos ir cukraus, o valgiaraštis turėtų būti sudaromas ne mažiau kaip 15 d. laikotarpiui. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių – 6-10 m. ir 11 m. bei vyresnio amžiaus mokinių grupėms turėtų būti patiekiamas skirtingas maistas ir jo porcijos. Rekomendacijos ir reikalavimai teikiami ne tik dėl gaminamo maisto, bet ir užkandžių bei gėrimų, kuriais prekiaujama valgykloje. Patariama atsisakyti saldžių gėrimų, tokių, kaip sultys ar kompotai ir vietoje jų pasiūlyti geriamo, negazuoto vandens.

L. Barauskienė, mitybos įpročių koregavimo centre konsultuojanti vaikus ir jų tėvus bei prisidedanti prie vaikų mitybos projektų mokyklose, atkreipia dėmesį, kad karštasis pietų patiekalas mokyklos valgykloje turėtų būti gaminamas iš daugiau baltymų turinčių produktų, tokių, kaip paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai produktai. Prie mėsos būtinai turi būti patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos. Riebios mėsos rekomenduojama vengti, dažniau patiekti liesą, tokią, kaip jautiena ar paukštiena. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto produktuose nebūtų vengtinų maisto priedų, kancerogenų. Pagrindiniai reikalavimai ieškant produktų tiekėjo turėtų būti ne kaina, o maistinės savybės ir kokybė.

Nors maisto tiekėjai griežtai kontroliuojami, o bulvių traškučiai, sūdyti riešutai, šokoladai, konditeriniai gaminiai su šokoladu ar kremu yra draudžiami, jų mokiniai už pietums skirtus pinigus gali įsigyti artimiausioje parduotuvėje.

Pixabay.com/EdMontez nuotr.

Pradinių klasių mokinių tėvams dažniausiai siūloma ne duoti vaikui pinigų, bet užsakyti kompleksinius pietus. Tikslų patiekalų sąrašą gaunantys tėvai matys, kokią porciją ir kokio įvairumo maistą gauna jų atžala, galės apskaičiuoti per dieną namuose ir mokykloje gaunamo maisto kalorijas bei maistinę vertę. Vyresnių klasių mokiniai pietus valgykloje retai užsisako, tad tėvams jų mitybą kontroliuoti kur kas sudėtingiau.  

L. Barauskienės įsitikinimu, tėvai, užuot bėdas dėl vaiko svorio vertę mokykloms, dėl blogų mitybos įpročių kaltę turėtų prisiimti sau: „Jeigu vaikas namuose valgo nedaug daržovių ir vaisių, yra įpratęs kramsnoti bulvių traškučius ar saldumynus, tikėtina, kad nuo šio įpročio neatbaidys net ir skanus bei kokybiškas, valgykloje pateikiamas, maistas“.

Mokyklų pareiga, anot dietologės, pasiūlyti vaikams skanų, kokybės reikalavimus atitinkantį maistą, tačiau formuoti valgymo įpročius, paaiškinti, kodėl ir kokius pietus reikėtų valgyti – tėvų pareiga.

 Pixabay.com/Vidmir Raic nuotr.