Kenkia stresas
Apskrities ligoninės Nervų ligų skyriaus vedėja gydytoja Sigutė Mažonytė sutiko, kad daugelis ligų tikrai atsiranda dėl streso, su kuriuo dažnai nemokame susitvarkyti.
„Užsitęsęs stresas veikia tas smegenų sritis, kuriose išsiskiria hormonai. Sutrikus jų gamybai ir išskyrimui, žmogui gresia psichosomatiniai negalavimai – padidintas skrandžio rūgštingumas, hipertoninė liga, žarnyno veiklos sutrikimai, stenokardija ir kt.“, – vardijo gydytoja.
Nutukimas irgi gali atsirasti kaip organizmo reakcija į stresą. „Riebalai organizme išsidėsto netolygiai. Daugiausiai jų susikaupia žemiau krūtinės ląstos, pilvo srityje. Nutukimas dažniau kamuoja padidėjusį kraujospūdį turinčius žmones“, – sakė S.Mažonytė.
Apkūnūs – ramesni
Liaudyje nusistovėjusi nuomonė, kad liesi žmonės yra nervingi, o apkūnūs – linksmi ir optimistai, specialistės nuomone, yra iš dalies teisinga.
Labai liesų žmonių skydliaukės veikla neretai būna sutrikusi, ji pernelyg suaktyvėja. Tokie asmenys būna irzlūs, pikti.
Storuliai yra linkę stresą ilgiau išlaikyti savyje, jų skydliaukės veikla lėtesnė.
Siūlo patiems nesigydyti
Gydytoja S.Mažonytė nesupranta žmonių, kurie, užuot kreipęsi į gydytojus, imasi patys save gydyti.
„Žmonės išleidžia labai daug pinigų netradiciniam gydymui – dėlėmis, burtais, užkalbėjimais. Leidžia save liesti, manipuliuoti savimi. Toks „gydymas“ gali padėti tik tiems, kam reikia nusiraminimo“, – teigė Nervų ligų skyriaus vedėja.
Anot medikės, išleidę šimtus litų neregistruotiems, turguje pirktiems vaistams ir galop nepagiję, pacientai kreipiasi į gydytoją, kuris ne visada begali padėti.
Veikia ne iš karto
Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Svetlana Babaš pabrėžė, kad įvairias ligas gali sukelti visos neigiamos emocijos, kurios ilgai laikomos savyje. Tai baimė, nerimas, pyktis.
„Kiekvienas turi savo ribą, iki kurios gali laikyti susikaupusias emocijas. Stresas pasižymi tuo, kad veikia ne iš karto. Jei užtrunka ilgiau, sumažėja darbingumas, nebėra nuotaikos, blogėja gyvenimo kokybė. Tada reikia sunerimti ir ieškoti pagalbos“, – teigė psichiatrė.
Gydytoja pasakojo, kad žmonės dažniau kreipiasi į terapeutą, nes neišdrįsta iš karto eiti pas psichiatrą. „Tokias ligas kaip nervinę anoreksiją, bronchinę astmą, kai kurias odos ligas, valgymo sutrikimus irgi sukelia nervinė įtampa, stresas. Jas sėkmingai galima gydyti ir psichoterapija“, – tvirtino S.Babaš.
Liaudyje girdime patarimų, kad nervus reikėtų konservuoti. Šis pasiūlymas gali labiau pakenkti nei padėti. Gydytojai pataria susikaupusių emocijų nelaikyti savyje, dažniau išsikalbėti, išsilieti. O pajutus, kad susitvarkyti pačiam nepavyksta, pasiryžti kreiptis į specialistą.
Eglė PETKUTĖ
“Klaipėda”
