Apie delfinų terapijos naudą pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėja dr. Brigita Kreivinienė (A.Mažūno nuotr.)
Mieliausiai bendrauja su vaikais
Delfinų terapiją pirmiausiai taikome negalią, specialiųjų poreikių, socialinių sunkumų turintiems vaikams – daugiausiai sergantiems autizmu, Dauno sindromu ir cerebriniu paralyžiumi. Jos paprašo ir kai kurie psichosocialines traumas patyrę suaugusieji.
Šis reabilitacijos būdas, sukurtas moksliniu pagrindu, taikomas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tai – kol kas vienintelė Sveikatos apsaugos ministerijos oficialiai patvirtinta gyvūnų terapija. Tačiau tai nėra tradicinio gydymo alternatyva, o labiau pagalbinė sveikatinimo priemonė. Ji tinka toleruojantiems vandenį asmenims.
Delfinai – labai protingi, smalsūs ir elgiasi panašiai kaip žmonės. Jų itin aukštas emocinės elgsenos lygis, o elgesys daug kuo primena vaikus. Šiems žinduoliams patinka aktyviai bendrauti, todėl terapijoje labai daug dėmesio skiriama jutiminiam kontaktui, žaidimams ir kt. Jiems itin labai patinka žaisti su vaikais, kurie, skirtingai nei suaugę, neslopina savo jausmų.
Pastebėta, kad delfinai sugeba teigiamomis emocijomis surasti ypatingai stiprų ryšį, kuris pralaužia visus bendravimo barjerus. Jiems nereikia specialios dresūros. Delfinai prisitaiko prie kiekvieno vaiko charakterio, o žaisdami „užkrečia“ savo gerumu ir ugdo teisingą elgesį.
Pixabay.com/15299 nuotr.
Delfinai nepraranda kantrybės
Terapijos metu dirbantis specialistas jau turi nusistovėjusį ryšį su delfinu. Jis tampa lyg tiltas tarp kliento ir gyvūno. Užsiėmimai konstruojami taip, kad naujas dalyvis delfiną suvoktų kaip socialinį partnerį.
Dažniausiai sunku paaiškinti, kaip atsiranda užsiėmimo dalyvio ir delfinų abipusės simpatijos, užsimezga stiprus emocinis ryšys. Įlipa žmogus į vandenį, o baseine, pavyzdžiui, priplaukia trys delfinai – visi norintys bendrauti, skatinantys mokytis skirti dėmesio.
Kartais dalyvis fiziškai netoleruoja kontakto, jam nepatinka, jei gyvūnas prisiliečia prie kūno ir stumia jį šalin. Tačiau delfinas – labai protingas gyvūnas, pasižymi didele kantrybe. Pamažu per dvi savaites situacija pasikeičia.
Poveikį sustiprina ir kitokia terapija
Iš šalies užsiėmimai su delfinais gali atrodyti lyg linksmas pasiplaukiojimas, tačiau jie vyksta pagal aiškiai nustatytą metodiką. Klientui sudaroma individuali programa. Emociniai sutrikimai – neurozės, susierzinimai – slopinami baseine parodant, kaip reikėtų reaguoti į vieną ar kitą situaciją, išspręsti problemą kitaip, nebūtinai elgiantis destruktyviai.
Dirbama ir su konkrečiais simptomais, pavyzdžiui, stengiamasi padėti kiek įmanoma ilgau išlaikyti dėmesį. Tai padeda vaikui geriau susikaupti kitoms veikloms, savo kasdienėje gyvenamojoje aplinkoje.
Lietuvos jūrų muziejaus delfinų terapijos programą sudaro 10 seansų. Su delfinais bendraujama penkias dienas po 30 minučių. Po dviejų dienų pertraukos penkių dienų kursas tęsiasi. Užsiėmimai organizuojami pagal dalyvių būklę pritaikytuose trijuose baseinuose. Moderniame Delfinų terapijos centre taip pat vyksta dailės, smėlio, keramikos, sensorikos, sherbornė judesio terapijos, muzikos terapijos užsiėmimai. Įtraukiame visą šeimą į procesą.
Pixabay.com/ Estai asociatyvi nuotr.
Sušvelnina simptomus
Po delfinų terapijos tikrieji teigiami pokyčiai matomi praėjus dviem mėnesiams, kada „nusistovi“ dalyvio psichoemocinė būsena. Po užsiėmimų praėjus daugiau nei pusei metų, daug dalykų primirštama. Todėl galima pakartoti užsiėmimą nors ir vieną kartą per metus.
Aišku, rezultatai priklauso nuo individualių žmogaus savybių. Geriausia, kai naudojamos kompleksinės sveikatinimo priemonės. Geriausia, kai naudojamos kompleksinės sveikatinimo priemonės. Pavyzdžiui, grįžus į namus pasinaudojama kitų gyvūnų terapija ir pan.
Derėtų suvokti, kad esant protiniams vaiko sutrikimams delfinų terapija diagnozės nepakeis, tačiau gali sušvelninti negalios simptomus – dėmesio stoką, jautrumą prisilietimams, blogą miegą, užduočių nesupratimą, negebėjimą atlikti veiklos iki galo, greitą susierzinimą.
Delfinų terapijos teigiamą poveikį rodo nemažas norinčiųjų pakartoti gydymo kursą žmonių skaičius. Juos ir ne visada lengva priimti. Po rekonstrukcijos nuo lapkričio mėnesio registravome dalyvius ir susidarė nemaža eilė. Dabar užsiregistravusiems realu pas mus patekti po 3–4 metų.
Įvairios gyvūnų terapijos
Gyvūnus terapijai pirmieji pasitelkė psichologai. Dar 18 a. vienoje anglų psichiatrijos ligoninėje pacientus skatino prižiūrėti čia laikomus šunis, kates, triušius bei balandžius. 1964 m. amerikiečių vaikų psichologas Borisas Levinsonas paskelbė, kad dirbant su sunkesniais ligoniais buvo pasiekiami geresni rezultatai, kai seansų metu dalyvaudavo jo šuo. Tačiau tik 1977 m Ohajo universitete (JAV) pradėta pirmoji gyvūnų terapijos programa. Šiuo metu, pavyzdžiui, JAV suskaičiuojama gerokai per 1000 tokių programų daugiausiai psichologijos bei psichiatrijos srityse. Terapijai naudojami, šunys, katės, arkliai, triušiai, ožiukai, delfinai ir kt.
Kaniterapija
Pixabay.com/Jan Steiner nuotr.
Šunų terapija savo istoriją skaičiuoja nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Neseniai atliktas JAV mokslininkų eksperimentas, kuriame tyrinėti 6–7 metukų amžiaus 643 vaikai, parodė, kad šunys gali sumažinti mažylių nerimo sutrikimo riziką. Anksčiau buvo nustatyta, kad bendraujant su šunimi sumažėja mažylio streso hormono – kortizolio lygis, o suaktyvėja „meilės hormono“ – oksitocino išsikyrimas. Mokslininkai daro prielaidą, kad šuns laikymas vaikystėje apsaugo nuo rimtų psichikos sutrikimo vystymosi.
Hipoterapija
Pixabay.com/Andreas Krappweis nuotr.
Tai gydymas pasitelkiant žirgą. Šios terapijos metu atliekamas ne vienas pratimas, o visas judesių kompleksas, kuris veiksmingas gydant įvairias negalias turinčius žmones. Dažniausiai šie užsiėmimai praktikuojami esant tokiems sutrikimams, kaip Dauno sindromas, cerebrinis paralyžius, įvairios nervų sistemos ligos, raumenų distrofija arba jų tonuso pakitimai, po galvos traumų, turintiems regos negalią. Sėdintis balne žmogus į smegenis gauna identiškus impulsus kaip ir žingsniuodamas, todėl žirgas gali padėti mokytis taisyklingos eisenos, taip pat pagerėja laikysena, pusiausvyra, orientacija, judesių koordinacija. Ritmingi judesiai koordinuoja nervų ir raumenų sistemos darbą.
Felinoterapija
Pixabay.com/liliy2025 nuotr.
Mokslininkai įrodė, kad katės savo šeimininkus gali apsaugoti nuo įvairių ligų, sugeba nuimti stresą ir depresiją. Nustatyta, kad murklės gali nuraminti ir normalizuoja kraujo spaudimą. Nenuostabu, kad jos padeda sumažinti infarkto ar insulto riziką. Kačių murkimas prilyginamas ultragarso terapijai. Tai padeda nuraminti, aktyvizuoti apsaugines organizmo jėgas. Katės pagreitina žaizdų gijimą, padeda malšinti vidaus organų uždegimus, slopinti radikulito, osteochondrozės sukeliamus skausmus. Įdomiausia, kad šie naminiai gyvūnai, pajutę žmogų kamuojančią ligą, pradeda glaustytis arba „masažuoti“ savo letenėlėmis sunegalavusią kūno vietą. Be abejo, kad felinoterapijai tinka tik švelnios ir valdančios instinktus katės.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Skeez nuotr.
