Kerta silpniausiems
Pavasarinis nuovargio sindromas nėra liga, tai laikina nemaloni savijauta. Vis dėlto galvos svaigimas, dirglumas ir išsekimas gali tapti nemenka problema. Bet kuris darbas ima atrodyti vertas Sizifo kančių ridenant į kalną akmenį. Pavasarinis nuovargis pakerta silpniausius – vaikus ir senelius. Mažieji dar neturi stipraus imuniteto, o pagyvenę žmonės jo jau nebeturi. Sunkiai pavasarį išgyvena nėščios moterys ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Išvarius žiemą iš kiemo neretai energijos trūkumą ima jausti ir visiškai sveiki žmonės. Pagrindiniai pavasarinio sindromo simptomai yra galvos skausmas, sutrikęs miegas, apetito stoka, apatija – niekas neįdomu, nieko nesinori arba avirkščiai – kur kas greičiau be priežasties suirztama, ima kankinti nerimas ir liūdesys.
Pasak medikų, pavasario nuovargio sindromą gali sukelti užsitęsusi žiema ir varginančios peršalimo ligos, netinkama mityba,vitaminų ir mineralinių medžiagų stoka, priaugtas svoris – visa tai išsekina organizmą, jis netenka gyvybingumo.
Rimtos ligos pradžia
Pasak vilnietės šeimos gydytojos Daivos Trimonienės, žiemą retai atostogaujame, daugiau sergame virusinėmis ligomis, todėl imuninė organizmo sistema yra gerokai susilpnėjusi. Medikės teigimu, anksčiau minėti pavasarinio nuovargio požymiai gali būti ir rimtos ligos pradžia.
„Pavasarį nuovargiu skundžiasi daugelis pacientų. Tačiau į šią savijautą negalima numoti ranka, mat nuovargis yra ir vienas pirmųjų kraujagyslių, kepenų ligų, mažakraujystės požymis. Silpnumas ir mieguistumas gali įspėti net apie onkologinę ligą. Jeigu šie požymiai tęsiasi savaitę ar dvi, žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs bent kraujo tyrimus“, – teigė D.Trimonienė.
Gydytojos teigimu, mažakraujystė taip pat labiausiai išryškėja pavasarį ir vis dažniau yra diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms. Beje, pavasariniu nuovargio sindromu dažniau skundžiasi miestų gyventojai.
Vaistas – poilsis
Kaip išsigydyti šį negalavimą? Pirmiausia – gerai pailsėti. Pasak medikų, nors dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, vitaminų galima gauti iš raugintų kopūstų, lapinių daržovių, citrusinių vaisių. Ypač organizmui naudingi rauginti kopūstai – jų rūgštys geriausiai normalizuoja išbalansuotą organizmo medžiagų apykaitą. Taip pat patartina valgyti daug svogūnų ir česnakų, mat juose gausu vitamino C, folio rūgšties, fitoncidų. Šias daržoves patartina valgyti žalias, o pavasario sulaukusius obuolius geriau iškepti.
Pixabay.com/roseMee rosie nuotr.
Įveikti pavasarinį nuovargį padeda pasivaikščiojimai. Bent 20 min. kasdien pabūkite saulėje: per tokį laiką galima susirinkti vitamino D dienos normą. Nuovargis ima varginti ir tada, kai organizmui trūksta geležies, B grupės vitaminų, magnio. Kartais gali užtekti gero miego, poilsio – ir nuotaika iš karto pagerės. Česnakų ir čiobrelių preparatai dezinfekuoja kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir odą, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Pavasarį gali pradėti kojas traukti mėšlungis, tai rodo, kad organizmui trūksta magnio.
Jei trūkinėja lūpų kampučiai, greičiausiai jūsų organizmui stinga B grupės vitaminų, ypač B12, geležies, tačiau blyškumą lemia ir rimtesnės priežastys. Pastebėjus šiuos simptomus reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Organizmą nualina ir orų kaita, būdinga pavasariui. Žemėja kraujospūdis, o dėl imama jausti nyuovargį, apninka apatija.
Vis dėlto pavasaris teikia vilties, kad viskas bus gerai, todėl vienas svarbiausių darbų turėtų būti… kuo aktyvesnės atostogos. Jei neturite galimybės paatostogauti, pasistenkite bent kiek įmanoma ilgiau būti gryname ore.
Kur slepiasi vitaminai
* Vitamino A yra grūdų dribsniuose, riešutuose, aliejuje, pieno produktuose.
* Vitamino C gausu visuose citrusiniuose vaisiuose (ypač citrinose, greipfrutuose) bei daržovėse. Jis – savotiškas antidepresantas. Tačiau jį organizme ardo rūkymas.
* Vitamino E daugiausiai grūduose, aliejuje, riešutuose.
* Vitamino K yra grūduose, pieno produktuose, ropėse, burokėliuose.
* Vitamino D rasite žuvų taukuose, aliejuje, šiek tiek lapinėse daržovėse. Jis veiks efektyviau, jei būdamos saulėje su maistu būsime gavusios ir kitų vitaminų.
* B grupės vitaminų yra visuose maisto produktuose, daugiausia jų grūduose, kruopose, šakniavaisiuose, pieno ir sūrio produktuose.
* Magnio gausu riešutuose, razinose, vynuogėse, grūduose, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Daugiausia jo – migdoluose!
Parengė Lijana Cibulskienė
Pixabay.com/Fernando Zamora nuotr.
