Abu ekspertai akcentuoja, kad maisto papildai nėra vaistai, todėl stebuklingai ligų išgydyti negali.
Papildus pataria vartoti vyresniems
Maisto papildai nėra vaistai, tačiau visame civilizuotame pasaulyje jie pripažinti, tikina farmakologijos daktaras profesorius R. Basevičius. Jo teigimu, tokiose šalyse, kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, maisto papildus nuolat vartoja beveik 90 proc. žmonių.
„Pas mus, Lietuvoje, daugiau žiūrima į cheminius vaistus, o ne į maisto papildus. Pastaruosius nuolat vartoja tik 10–12 proc. gyventojų. […] Maisto papildams priskiriami vitaminai, […] kai kurie antioksidantinį poveikį turintys žuvų taukų produktai, augaliniai preparatai“, – nurodo R. Basevičius.
Jis priduria, kad maisto papildus būtina vartoti vyresniems kaip 60 metų amžiaus asmenims, nes tuomet sutrinka kalcio apykaita, organizme mažėja vandens ir daugėja riebalinių audinių. Profesoriaus aiškinimu, visa tai sutrikdo normalią medžiagų apykaitą.
„Jei tikrinama 60 metų sulaukusių ir vyresnių žmonių sveikata, galima diagnozuoti ne vieną, o penkis ir šešis susirgimus. Pastaruoju metu, gydant tuos susirgimus, labai dažnai vartojami vaistai, kurių skaičius viršija penkių ar šešių cheminių preparatų pavadinimus per dieną. Tai kenksminga, nes praktiškai nėra vaistų, kurie neturėtų šalutinio poveikio“, – atkreipia dėmesį R. Basevičius.
Pasak jo, vartojant maisto papildus, galima pasiekti, kad tektų vartoti mažiau vaistinių preparatų ir tokiu būdu sumažinti galimą šalutinį poveikį. „Prieš laisvuosius radikalus, medžiagų apykaitos pokyčius organizme ne visada reikia griebtis chemijos. Labai dažnai pakanka vartoti maisto papildus“, – teigia profesorius.
Iš galimų parduoti papildų sąrašo per metus išbraukė 1,2 tūkst.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos valstybinės maisto produktų inspektorės A. Išarienės, Lietuvoje maisto papildų sąrašas siekia beveik 11 tūkst., bet dalis maisto papildų pavadinimų kartojasi, nes kiekvienas tiekėjas privalo savo gaminius notifikuoti.
„Tai reiškia, kad atliekamas vertinimas. VMVT maisto papildų notifikavimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos perėmė nuo 2014 m. Iki to laiko Lietuvos vartotojai turėjo teisę žinoti ir žinojo tik apie iš trečiųjų šalių, t. y. JAV, Kinijos, atvežamus maisto papildus. Šiandien turime visą sąrašą ir iš Europos Sąjungos šalių“, – aiškina A. Išarienė.
Pixabay.com/Kai Stachowiak nuotr.
Jos teigimu, sąraše galima pasižiūrėti, ar interneto svetainėse ar kitur siūlomi papildai legalūs. Inspektorės tvirtinimu, per metus iš maisto papildų sąrašo buvo išbraukti daugiau nei 1,2 tūkst. papildų. Beveik 30 proc. jų turėjo vaistinių preparatų savybių.
„Galimybė, kad įsigysite maisto papildą, o kitą dieną jis bus išimtas iš rinkos, vis mažėja, nes tarnyba atlieka vertinimą. Būtent tiekėjas turi pateikti ženklinimo etiketę, tam tikrus dokumentus. Į rinką leidžiama tiekti tik viską išanalizavus“, – nurodo A. Išarienė.
Papildo sudėtis ne visada tokia, kokia etiketėje
A. Išarienė atkreipia dėmesį – nors rinkoje esančius maisto papildus vartoti saugu, atlikus tyrimus paaiškėja, kad kai kurių maisto papildų sudėtis neatitinka nurodomos ant pakuotės. „Praėjusiais metais, kai iš rinkos atrinkome mėginius, nustatėme, kad sąnariams skirti maisto papildai, savo sudėtyje turintys chondroitino ir gliukozamino, neatitiko deklaruojamų rodiklių. Kai kur vietoje 300 mg medžiagos turėjo 3 mg […] Galima sakyti, kad kiekybinė maisto papildo sudėtis ne visada atitinka kokybę“, – sako A. Išarienė.
Jos teigimu, 135 maisto papildai per praėjusius metus buvo išbraukti, nes sudedamųjų dalių sąraše buvo draudžiamų maisto priedų, naujų ingredientų, žolinių preparatų, kurie iki tol nebuvo ištirti. Valstybinė maisto produktų inspektorė akcentuoja, kad neatitikimų gali atsirasti ir dėl to, kad Europos Sąjungoje ir jai nepriklausančiose šalyse maisto papildams taikomi skirtingi standartai.
R. Basevičius atkreipia dėmesį – prieš vartojant papildus, ypač atvežtus iš trečiųjų valstybių, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir neužsiimti savigyda. Nepaisant to, profesoriaus nuomone, vitaminus ar kitus maisto papildus vartoti būtina.
„Vaisto maisto papildai neatstoja, bet, kas liečia gydomąsias maisto papildų savybes, reikia įvertinti jau seniai istoriškai pagrįstus vitaminų vartojimo būtinumo atvejus. Pavyzdžiui, jei vartojami antibiotikai, gydant gripo sukeltas komplikacijas, reikia neužmiršti, kad kalio ir magnio turintys preparatai privalo būti skiriami juos turinčių maisto papildų forma“, – tikina R. Basevičius.
Prieš vartojant papildus siūlo atlikti kraujo tyrimą
R. Basevičiaus tvirtinimu, papildus būtina vartoti ne visiems. Profesorius išskiria žmones, sergančius ligomis, kurių metu pasireiškia mineralų, vitaminų nepakankamumas, intensyviai sportuojančius, sunkų fizinį darbą atliekančius asmenis. Anot profesoriaus, šie žmonės be papildų negali palaikyti geros sveikatos būklės.
Su tuo nesutinka A. Išarienė. Jos teigimu, maisto papildas tėra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną. „Jei žmogus sveikas, sveikai maitinasi, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, jis nugyvena be papildo ir iš tiesų yra sveikas. Papildai reikalingi tik tuomet, jei nesugebame organizuoti savo dienotvarkės taip, kad galėtume sveikai, subalansuotai maitintis tris keturis kartus per dieną ir fiziškai judėti, būti gamtoje“, – sako A. Išarienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad maisto papildus galima vartoti ir be gydytojo rekomendacijos, nes juos patikrina VMVT, tačiau žmonėms derėtų kreipti dėmesį į tai, kas nurodyta etiketėje, t. y. koks kiekis veikliųjų medžiagų yra papilde.
„Maisto papildų gamintojai, tiekėjai naudoja labai agresyvias rinkodaros priemones, kad pritrauktų žmogų vartoti papildą. Turbūt visi gydytojai pritartų, kad pirmiausia reikia vartoti daugiau vaisių ir daržovių, tada gausi tuos papildus“, – tvirtina A. Išarienė.
Pixabay.com/PublicDomainPictures nuotr.
Specialistė pataria – norint sužinoti, ar žmogui reikalingi papildai, ar jam trūksta vitaminų ar kitų medžiagų, derėtų atlikti kraujo tyrimą. Tyrimas, anot A. Išarienės, padėtų nustatyti, kokių papildų žmogui reikia.
Maisto papildų gamintojų asociacija, vienijanti 18 lietuviškų papildų gamintojų, savo atstovo į LRT RADIJO laidą „Vartotojo gidas“ nedelegavo, nors atvykti buvo pakviesti.
Rasa Pekarskienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“
Pixabay.com/Steve Buissinne nuotr.
