Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad 2025 metais alergijos bus paveiktas kas antras europietis. Tam įtakos turi oro užterštumas bei klimato kaita, o mokslininkė įvardija dar vieną priežastį – nepamatuotą siekį būti švariam.
„Grožio ir švaros industrijos paveikti, kalbant labai supaprastintai, tiesiog „nusiplauname“ savo imuninę sistemą, kuri mus saugo ir nuo alergijų“, – sakė I. Šaulienė.
Žinoma aerobiologijos (biologijos mokslų šaka, tirianti oru pasyviai plintančias biologinės kilmės daleles) mokslininkė atkreipė dėmesį ir į alergijų bei žmogaus santykio su gamta sąsajas: „Kuo mažiau būname gamtoje ir tolstame nuo jos, tuo „svetimesnė“ ji mums tampa, o alergiją galime laikyti šio „susvetimėjimo“ pasekme“.
Autor. arch./Zenono Ripinskio nuotr. Prof. I. Šaulienė
Skirtingu laiku – skirtingi alergenai
šienligės, arba alerginio rinito, požymiai panašūs į slogos, tačiau yra daug intensyvesni: kartu su stipria sloga ir nosies niežėjimu pasireiškia ir akių niežėjimas, paraudimas bei ašarojimas. Dėl alerginio rinito jaučiamas nuolatinis nuovargis, suprastėja miego kokybė, mažėja darbo ir mokymosi produktyvumas, sumažėja kultūrinis ir fizinis aktyvumas.
Pavasarį dažniausiai šiuos negalavimus sukelia beržas, kuris yra vienas iš gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančių augalų visoje Europoje. Šis medis gali paskleisti nuo 20 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį Lietuvoje alergines reakcijas taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių krūmų bei medžių – lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.
Ne mažiau pavojinga ir vasarą, kuomet žydi žoliniai augalai. Pavyzdžiui, miglinių šeimoje yra daugiau nei 100 skirtingų rūšių, tačiau alergijos priežastimi būna tik kai kurių pievų žolių – motiejuko, šunažolės, eraičino, svidrės, taip pat javų, ypač – rugių žiedadulkės. Rudenį alergines reakcijas gali sukelti kiečio, dilgėlių, rūgštynių, gysločio žiedadulkės.
Pixabay.com/Unsplash nuotr.
Susiduriama ne tik su mūsų krašte augančių augalų žiedadulkėmis – iki Lietuvos atnešamos ir Europos augalų žiedadulkės.
„Tyrimai rodo, kad žiedadulkės gali nuskristi iki 6 tūkstančių kilometrų, tad pas mus gali atkeliauti ir, pavyzdžiui, beržo žiedadulkių iš Vokietijos ar Skandinavijos. Arba ambrozija: šių augalų Lietuvoje aptinkama vos vienas kitas, o gana didelis kiekis jų žiedadulkių, kurios yra labiausiai alergizuojančios, atkeliauja į šalį iš pietų Rusijos, Ukrainos, Vengrijos“, – sakė prof. I. Šaulienė.
Dėl tokios žiedadulkių migracijos į Lietuvą jos gali atkeliauti ir tuomet, kai mūsų žemę dengia sniegas. Todėl alergiškiems žmonėms itin svarbu žinoti, kada ir kokių žiedadulkių ore yra tuomet, kai jų paprasta akimi nematyti.
„Pavasarį, kai žydi beržai, visiems viskas aišku, nes tai matyti, tačiau mes, mokslininkai, galime informuoti žmones dar nepražydus vietiniams augalams, o tuomet, kai ore jau aptinkame alergizuojančių žiedadulkių ore“, – sakė profesorė.
šiaulių universiteto aerobiologų, kurie vieninteliai Lietuvoje atlieka žiedadulkių tyrimus ir jau 15 metų stebi žiedadulkių paplitimą ore, periodiškai sudaromas žiedadulkių prognozes galima rasti interneto svetainėje www.ekomokslas.lt
Alergija: įgimta ar įgyta?
Mokslininkų ir gydytojų bendruomenėje ypač plačiai diskutuojama, ar alergija žiedadulkėms yra įgimta, ar ji įgyjama. Visgi, kaip parodė šiaulių universiteto 2013–2015 metais atlikto genetinio tyrimo duomenys, polinkis į alergiją užkoduotas žmogaus genuose.
„Tiesa, polinkis sirgti dar nereiškia, jog žmogus susirgs. Tai priklauso nuo jo imuninės sistemos stiprumo ir gaunamų alergenų kiekio. Alergija yra kaupiamoji reakcija: ji pasireiškia tuomet, kuomet organizmas gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nesusitvarko. Taigi, jeigu žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas studentu pradėjo sirgti, galbūt tai reiškia, kad organizmas gavo per didelį alergenų kiekį, nes polinkis alergijai jau buvo“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė I. Šaulienė.
Freeimages.com/Heidi Marasigan nuotr.
Labai svarbu, kad alergija sergantys asmenys pasikonsultuotų su gydytojais specialistais, kadangi negydoma šienligė gali sukelti astmą ir padaryti žmones sunkios ligos „įkaitais“: jie turės nuolat gerti vaistus, riboti savo veiklą ir pan.
Kas bendra tarp alergijos augalams ir gyvūnams?
Kuriai nors konkrečiai žiedadulkių rūšiai alergiški asmenys turėtų atkreipti dėmesį į kryžmines alergines reakcijas. Jei esate alergiškas vienos augalų grupės žiedadulkėms, yra didelė tikimybė, kad galite būti alergiškas ir kitoms augalo dalims arba atvirkščiai, pvz., jei valgydami lazdyno riešutus pradedate jausti sausumą, niežėjimą burnoje (o tai jau – alergijos požymiai), tai gali būti, kad ir lazdyno žiedadulkės alergizuos.
Pixabay.com/sunnysun0803 nuotr.
Turintys alergiją saulėgrąžų žiedadulkėms gali būti alergiški saulėgrąžų aliejui, o alergiški ąžuolo žiedadulkėms – alergiški ir brendžiui, kuris brandinamas ąžuolo statinėse. Neretai asmuo, jautrus beržų žiedadulkių alergenams, alergijos simptomus gali jausti ir tuomet, kai žydi alksniai bei lazdynai.
šiaulių universiteto tyrimas taip pat atskleidė sąsajas tarp alergijos žiedadulkėms ir alergijos gyvūnams: tyrimų duomenimis, tarp žiedadulkėms jautrių asmenų daugiau kaip pusė – net 58 proc. – yra jautrūs kačių ir šunų plaukų ar erkių alergenams.
Apsisaugoti be vaistų: misija įmanoma
„Kalbėdami apie alergijų keliamas problemas neturime tikslo gąsdinti. Tiesiog mokslo pasiekimai leidžia geriau informuoti visuomenę“, – apie žiedadulkių alergijos problemos aktualumą kalba jau daugiau nei dešimtmetį šios srities tyrimus atliekanti I. Šaulienė.
Apsisaugoti nuo žiedadulkių sukeltos alergijos ji rekomenduoja pirmiausia bandant išvengti kontakto su žiedadulkėmis. „Tai tikrai įmanoma, nes žiedadulkių pikas netrunka amžinai – paprastai intensyviausios būna dvi savaitės, per kurias ir reikėtų labiau pasisaugoti“, – sakė ji.
Žiedadulkėms alergiškiems žmonėms mokslininkė pataria:
žiedadulkių piko metu neiškylaukite miške ar kur kitur gamtoje;
grįžus namo ar atvykus į darbą prasiskalaukite nosį;
nevaikščiokite palaidais plaukais – geriau juos rišti;
grįžę iš lauko, persirenkite;
nevėdinkite patalpų vidurdienį – geriau vakare, kai ore daugiau drėgmės, nes tuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekis ore sumažėja;
pasivaikščiojimus gryname ore taip pat geriau atidėti vakarui, o naminius gyvūnus po pasivaikščiojimo reikėtų iššukuoti, mat jų kailyje gali būti nusėdusių žiedadulkių;
nevažinėkite automobiliu atsidarę langus;
žiedadulkių piko metu skalbinius džiovinkite namuose, ne lauke;
pildykite Žiedadulkių dienoraštį (galima rasti www.pollendiary.com), kuris padės koreguoti dienos ar savaitės planus ir išvengti nemalonių pojūčių.
Vido Vesnlaviškio nuotr.
