Problemos neįtaria net artimieji
„Nekaltų ir nepavojingų dietų nebūna, – įspėjo nemažą darbo patirtį su valgymo sutrikimais sergančiais žmonėmis turinti gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. – Jų laikymasis riziką susirgti daug rimtesniais valgymo sutrikimais padidina net iki 12 kartų.“
Pasak specialistės, visuomenėje gajus stereotipas, kad tik akivaizdžiai per liesas, išsekęs asmuo, dažniausiai – mergina ar moteris, turi valgymo sutrikimų ir jam pirmiausia reikalinga psichologinė pagalba.
„Tačiau kankinanti ir sunkiai gydoma liga yra ne tik nervinė anoreksija bei bulimija, bet ir kiti sutrikimai – persivalgymai, nekontroliuojamas naktinis valgymas ir pan. Tai, kad žmogus turi tokių problemų, gali būti sunku įtarti ir artimiausiems žmonėms“, – pastebėjo gydytoja.
Apskritai įvairūs valgymo sutrikimai vargina apie 5–7 procentus žmonių. Tačiau jų gali būti ir gerokai daugiau, nes iki 30 procentų tokių sutrikimų turinčių asmenų pagalbos nesikreipia.
„Be to, yra ir tarpinių būklių, kai dar nesama valgymo sutrikimo. Tai įvardijama kaip sutrikęs valgymas – mityba nėra normali, kalorijų ir maistinių medžiagų gaunama daugiau arba mažiau negu reikia organizmui. Į šitą kategoriją įeina ir dietų laikymasis“, – aiškino A.Jauniškytė-Ingelevičienė.
Euforiją išsklaido sugrįžę kilogramai
Specialistė pabrėžė, kad dietos ne mažiau kamuoja žmogų nei, tarkim, nervinė anoreksija.
„Visų pirma gyvename visuomenėje, kur kiekvieną dieną susiduriame su brukamu liekno kūno kultu. Ypač itin apkūnūs ar nutukę žmonės patiria stiprų spaudimą. Dietos pateikiamos kaip visagalis problemų sprendimo būdas. Bet tai yra visiškai klaidinga“, – sakė gydytoja dietologė.
Pixabay.com/Brentwood nuotr.
Ji pridūrė, kad dietos besilaikantį žmogų lydi labai nemaloni būsena: kankina nuolatinės mintys apie maistą, jo porcijų, kalorijų skaičiavimas, lydi alkio jausmas, nuotaikos sutrikimai, pykčio protrūkiai.
„Pirmą kartą laikantis dietos gali apimti euforija, kad viskas vyksta gerai, svoris lengvai krenta. Tačiau kilogramai netrunka sugrįžti. O vėliau dietų efektas gali būti žymiai mažesnis – svoris taip gerai nebekrenta arba išvis lieka toks pat“, – pastebėjo A.Jauniškytė-Ingelevičienė.
Nutunkama ir nuo dietų
Sutrikdyta mityba sukelia ne tik emocinį nestabilumą, bet ir fiziologinius organizmo pokyčius.
„Laikantis dietos medžiagų apykaita gali sulėtėti iki 40 proc., labai išsiderina apetitas – padaugėja alkio hormonų ir sumažėja sotumo hormonų. Dėl to sunku pasisotinti, gali atsirasti stipresnis saldumynų poreikis arba dažniau persivalgoma. Net vieną kartą išbandžius dietą apetitą reguliuojančių hormonų pokyčiai išlieka net metus“, – pasakojo gydytoja dietologė.
Be to, sutrikus mitybai pradeda mažėti lytinių hormonų, dvigubai padaugėja fermentų, skatinančių ląsteles labiau kaupti riebalus. Taigi dalis nutukimų atsiranda būtent dėl to, kad žmonės laikosi dietų.
Pixabay.com/Kai Stachowiak nuotr.
Kenkia bet koks kraštutinumas
Pasak A.Jauniškytės-Ingelevičienės, dabar atsiranda įvairių teorijų, pagal kurias tos pačios dietos įvardijamos kaip sveika mityba. Tai sukelia daug sumaišties.
„Sutinku daug žmonių, kurie jau turi rimtų valgymo sutrikimų, tačiau jie būna įsitikinę, kad sveikai maitinasi ir nieko blogo nedaro. Reikia suprasti, kad normalus valgymas yra tuomet, kai nepuolama į jokius kraštutinumus: pajutus alkį valgomas mėgstamas maistas, o pasisotinus sustojama,“ – kalbėjo specialistė.
Ji priminė, kad mitybos kraštutinumas – tai ne tik griežtų apribojimų laikymasis. Organizmui irgi galima pakenkti, kai valgoma bet kada, skubant bei nesirenkant sau tinkamo maisto.
Verta žinoti
Organizmui nėra tokio laiko, kad išsijungtų medžiagų apykaita – mes visą laiką naudojame maistines medžiagas, ląstelėms reikia energijos.
Eiti miegoti su pilnu skrandžiu nėra gerai: ir virškinimas sutrinka, ir miegas būna prastesnės kokybės. Tačiau dažniausia žmogus pavalgo 2–3 valandos prieš miegą.
Jei kartais vėlai grįžus namo esate alkani, matyt, reikėtų pavalgyti – miegas bus ramesnis, o ryte nepersivalgysite.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/schweiz nuotr.
