Sąnariai dyla seniems ir jauniems
Pasak A. Didžiulio, stresas, užterštas oras, nevisavertė mityba, judėjimo trūkumas, paverčia mus ligoniais gerokai anksčiau, nei pradedame senti.
„Blogiausia, kad sąnarių ligos prasideda pamažu. Iš pradžių nieko nejaučiame. Jei skauda mėnesį ar du, padarius rentgeno nuotrauką paaiškėja, kad sąnario kremzlinio audinio pokyčiai prasidėjo prieš trejus, penkerius metus“, – sako gydytojas.
Sąnarius pradeda skaudėti tada, kai ant jų atsiranda nelygumų, į kuriuos trinasi kremzlės, jos sausėja, trūkinėja, įtrūkimuose vystosi uždegiminiai procesai. Šias ligas lemia amžius, persirgtos ligos, lytis.
Sulaukus vyresnio amžiaus, normalu, kad sąnariai yra susidėvėję. Tačiau sąnarių ligos „jaunėja“.
„Dabar net vaikai skundžiasi sąnarių ligomis, nes mažai juda, daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Visą organizmą neigiamai veikia antibiotikų vartojimas, maistas, kuriame daug cheminių priedų. Tai kenkia ne tik skrandžiui, kepenims, žarnynui, silpnina imuninę sistemą, bet kenkia ir sąnariams“, – atkreipia dėmesį A. Didžiulis.
Įtakos turi ir patirtos traumos. Traumuoto sąnario, nors ir užgydyto, kremzlė metams bėgant pradeda greičiau dilti.
Pixabay.com/Taokinesis nuotr.
Kiti veiksniai – antsvoris, paveldimumas, stresas.
Nuo artrozės senatvėje kenčia net 70 procentų moterų. Mat joms dažniau yra sutrikusi skydliaukės veikla, o ji tiesiogiai veikia sąnarių būklę, lemia ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Artrozė „paaštrėja“ pavasarį ir rudenį. Pavasarį daugiau judama, po žiemos sąstingio didesnis fizinis krūvis labiau vargina susidėvėjusius sąnarius. Rudenį įtakos turi darganoti orai.
„Sąnariai mėgsta šilumą. Juk sakoma: šiluma kaulų nelaužo. Sąnariams kenkia drėgmė, šaltis, jūrinis klimatas“, – pažymi gydytojas.
Vaistai ar operacija?
Pasak A. Didžiulio, artrozė dažniausiai gydoma tepalais, šildymais, išgeriant nuskausminamųjų, fizioterapija, mankštomis, masažais. Kuriam laikui tai padeda, tačiau po to sąnarius vėl pradeda skaudėti.
„Viskas baigiasi tuo, kad sąnarys susidėvi taip, kad jį reikia keisti. Tačiau liga yra ne tik skaudančiame sąnaryje, o visuose. Sąnario pakeitimas – tik vieno sąnario išgelbėjimas. Negalima padalyti žmogaus į dalis: rankas, širdį, kepenis, kojas, ir tik jas gydyti. Norint pašalinti ligos priežastį, reikia, kad visas organizmas funkcionuotų nepriekaištingai“, – sako gydytojas.
Pasak A. Didžiulio, vaistų, kurie visiškai išgydytų sąnarius, nėra, tačiau galima nutolinti operaciją. Šiais laikais vaistų pasirinkimas didelis. Vieni stiprina kaulo kremzles, kiti jas regeneruoja. Pastarieji preparatai yra brangesni.
„Gydymas turi būti kompleksinis viso organizmo, suderintas su mityba, su gydomąja mankšta, masažais ir turi būti pritaikytas konkrečiam asmeniui, atsižvelgiant į bendrą organizmo būklę. Kai skauda stambius sąnarius, skiriami vieni vaistai, kai smulkius – kiti“, – sako gydytojas.
1993 metais A. Didžiulis iš garsaus vokiečių profesoriaus Herberto šolco išgirdo apie modernią biologinę mediciną – homotoksikologiją (mokslas apie ligas, kurias sukelia toksinų perteklius organizme), ir susidomėjo ja.
Gydoma natūraliais vaistais, kuriuos sudaro 60 procentų žolės, 25 procentai – kremzlės, 15 procentų – Tibeto mineralai.
“šiaulių krašto”/Vytauto RUšKIO nuotr.
Chirurgas rodo pacientų sąnarių nuotraukas prieš gydymą ir po: „Ne vienam pacientui, kuriam kremzlės jau buvo susidėvėjusios, ir liko vienintelė išeitis – operacija, maždaug po metų gydymo kremzlės ataugo. Taigi, visuomet prieš chirurgo skalpelį dar yra gydymas. Po operacijos – taip pat.“
Mityba ir gyvenimo būdas
Gydytojas rekomenduoja nelaukti, kol artrozė ims progresuoti, ir pasirūpinti profilaktika.
Labai naudinga visam organizmui ir tuo pačiu sąnariams – beržų sula. Pavasarį, kai ji teka, per dieną reikėtų išgerti bent litrą šio gyvybės eliksyro.
Taip pat reikia stengtis kuo daugiau būti gryname ore, sportuoti, mankštintis, plaukioti, važinėti dviračiu. Tik nereikia prarasti saiko, nepersitempti.
Dabar labai prieštaringai vertinami pieno produktai, tačiau gydytojo nuomone, jų nereikėtų atsisakyti, nes juose yra daug kalcio, kuris stiprina kaulus ir kremzles.
Labai svarbus bioritmas. Nuo 4 iki 12 valandos aktyviausiai veikia šalinimo organai, nuo 12 iki 20 – virškinimo (tada geriausia valgyti), vėliau maistas įsisavinamas.
Atsikėlus reikėtų pirmiausiai išgerti stiklinę drungno vandens, kad suaktyvėtų skrandžio sulčių gamyba. Pirmą dienos pusę geriau valgyti vaisius, antrą – daržoves. Miegoti reikėtų nueiti iki 23 valandos, nes tada labiausiai pailsima. Patartina nepersivalgyti, vieną dieną per savaitę laikytis dietos.
Gydytojas sako, kad ir sveikata, ir ligos slypi žarnyne. Dažnas valgome per daug. Tam kad išgyventume, pakaktų vieno trečdalio maisto, kurį suvalgome.
Jurgita JUšKEVIČIENĖ
Piaxabay.com/Dieter Robbins nuotr.
