Pagal ŽIV plitimo būdą, per heteroseksualius santykius, šiemet ŽIV užsikrėtė – 32 asmenys, per narkotikų vartojimą – 31, per homoseksualius santykius – 10 bei 15 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas. Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose šiemet diagnozuota 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 3,4 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (68). Alytaus Pataisos namuose šiais metais diagnozuoti – 6, pernai per tą patį laikotarpį – 44 ŽIV atvejai.
Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3100 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių beveik kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių.
ULAC duomenimis, Lietuvoje arti 60 proc. visų ŽIV infekuotų asmenų užsikrėtė šia infekcija vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 9 pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų: 1) priklausomybės nuo narkotikų gydymas (pakaitinis gydymas ir kiti metodai), 2) adatų ir švirkštų keitimo programos, 3) tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV, 4) ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija), 5) lytiškai plintančių infekcijų prevencija, 6) prezervatyvų platinimo programos, 7) tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija, 8) virusinių hepatitų prevencija, 9) tuberkuliozės prevencija. Šios intervencijos gali labiausiai padėti išvengti ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai.
Nuo 2009 m. valstybinis ŽIV prevencinis atsakas (funkcijų vykdymas) yra decentralizuotas.
Tai reiškia, jog dauguma valstybinių įstaigų ŽIV prevencinę veiklą vykdo pagal nustatytas funkcijas bei vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintu ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018-2020 m. veiksmų planu. Pvz., 2017 m. Šį planą vykdė 90 institucijų. Veiksmų plane yra numatyta daugiau kaip 70 įvairių ŽIV prevencijos priemonių.
Pixabay.com/Liz Masoner nuotr.
