Ne tik vyresniųjų liga
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgė Aušrinė Navickienė, kalbėdama apie dažniausias bendrą kardiovaskulinę sveikatą nulemiančios kraujagyslių ligas, pirmiausia išskyrė arterijų aterosklerozę.
„Tai – lėtinė uždegiminė liga, pasireiškianti arterijos sienelės sukietėjimu ir sustorėjimu. Dėl aterosklerozės pakinta ne tik širdies, bet ir galūnių arterijos: sutrinka normali arterinė kraujotaka ir galūnės aprūpinimas krauju. Tai pasireiškia skausmais, vėlesnėse stadijose – ir trofikos sutrikimais. Deja, bet dėl negrįžtamų pakitimų išeitinėje stadijoje gali reikėti amputuoti galūnę“, – aiškino gydytoja.
Ji pabrėžė, kad aterosklerozė ir endotelio – vidinio arterijų dangalo – disfunkcija vystosi vyresniame amžiuje, dažniau vyrams, įtakos sirgti turi genetinis polinkis. „Tiesa, galima įžvelgti ir šios ligos jaunėjimo tendenciją. Tačiau greičiau tai galioja daugiau kalbant apie širdies kraujagysles. Tam didžiausią įtaką turi spartus gyvenimo tempas, didesnę disfunkciją paskatina stresas“, – pridūrė A.Navickienė.
Vis dėlto aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių: rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai.
Pixabay.com/Arek Socha nuotr.
Verta žinoti
Tiek vadinamasis „blogasis“ (žemo tankio lipoproteinai (ŽTL)), tiek „gerasis“ cholesterolis (aukšto tankio lipoproteinai (ATL)) reikalingas mūsų kūnui – ląstelių membranoms sutvirtinti ir hormonams pasigaminti. Nesutilpęs į ląstelių veiklos sferas „blogasis“ cholesterolis sudaro jo natūralių poreikių perviršį (perteklinį rezervą). Šį perteklinį ŽTL kiekį „gerasis“ cholesterolis surenka iš kraujo ir transportuoja į kepenis išvalyti, kad „blogasis“ cholesterolis negalėtų nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Savo ruožtu oksiduoti ŽTL pasidaro labai pavojingi sveikatai. Jų molekulės paveikia arterijų sieneles, sukelia uždegimą ir blokuoja kraujotaką.
„Blogojo“ cholesterolio oksidacija įvyksta, kai jo dalelės susitinka su laisvųjų radikalų molekulėmis, kurios pakeičia šio cholesterolio cheminę struktūrą. Norint padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį ir antioksidantų skydą, kurio nepramuštų laisvieji radikalai, pirmiausia reikia keisti mitybą. Tinkamas maistas: vaisiai, daržovės, kiti augalai, jų sultys, riešutai, sėklos, natūralūs aliejai ir pan.
Gresia staigia mirtimi
Dar vienas itin pavojingas, staigia mirties priežastimi galintis tapti sutrikimas – lėtinė venų liga. Tuomet yra sutrikdomas normalus kraujo nutekėjimas iš galūnių. „Pagrindiniai lėtinę venų ligą lydintys simptomai – skausmas, tinimas, trofikos sutrikimas. Jei didelis krešulys atsikabina nuo venos ir patenka į plaučius, gali sukelti lėtinę plaučių hipertenziją, vėliau – ir širdies nepakankamumą. Plaučių arterijos tromboembolija gali būti mirtina. Dar viena komplikacija – potrombozinis sindromas, pasireiškiantis galūnės tinimu, odos spalvos pokyčiais, atsiveriančiomis ir negyjančiomis žaizdomis kojose“, – atkreipė dėmesį A.Navickienė.
Ji paaiškino, kad susirgti venų patologija esama genetinio polinkio. Sutrikimą galima įgyti išsivysčius piktybiniam procesui, tam įtakos turi nėštumas, nejudrumas, rūkymas, amžius, hormonų disbalansas, kraujo klampumo pakitimas.
Receptas kraujagyslių jaunystei
Ką gi daryti, norint išlaikyti sveikas kraujagysles? „Taisyklės paprastos – būtinas pakankamas judrumas, sportas. Reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko praleisti gryname ore, tiesiog džiaugtis gyvenimu, daug šypsotis“, – patarė gydytoja.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
Jei cigaretė – jūsų kasdienė palydovė, reikėtų keisti šį įprotį, stengtis nepiktnaudžiauti alkoholiu. „Ypač žinant, kad žmogus turi genetinį polinkį sirgti kraujagyslių ligomis, reikėtų vengti žalingų įpročių. Taip pat – laikytis subalansuotos mitybos: rinktis neriebų maistą, daug ląstelienos turinčius produktus. Būtinai mityba turėtų būti koreguojama, jei „blogojo“ cholesterolio kiekis yra per didelis“, – pabrėžė kraujagyslių chirurgė.
Gydytoja pridūrė, kad neužtenkant natūralių su maistų gaunamų medžiagų kartais prireikia ir papildų, specialių vaistų, kurie mažina „bologojo“ cholesterolio kiekį. „Mūsų mityba išties nėra tokia subalansuota ir reguliari, tad reikalui esant su gydytojo rekomendacijomis galima vartoti papildus. Nors yra tvirtinančių, kad neverta gerti sintetinių vitaminų, mat iš jų pasisavinama tik penki procentai medžiagų, bet galbūt tiek ir tetrūksta stipriam imunitetui“, – pastebėjo A.Navickienė.
Kada skubėti pas gydytoją?
Nors pradinėse stadijose žmogus paprastai gali nė neįtarti apie savo ligą, atsiradęs raumenų skausmas pavaikščiojus, galūnės šalimas, negyjantys trofikos pakitimai, skausmas, tinimas, mėšlungiai naktimis – tai būtų pas gydytoją turintys atvesti simptomai. Gydytoja pabrėžė, kad nieko nedarant simptomai tik progresuoja.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
