Rudeninį liūdesį lemia ne tik nepalankus mūsų klimatas. Šiaulių Psichikos sveikatos centro vedėjos gydytojos Laimos šėporaitienės teigimu, dažnai depresija atsiranda reaguojant į aplinkos sukeltą stresą, patyrus nemalonumų ar iškilus didžiulėms problemoms. „Kitai daliai pacientų depresiją sukelia paveldimi pakitimai smegenyse. Tokios depresijos psichiatrijos terminologijoje vadinamos endogeninėmis — realių priežasčių depresijai lyg ir nėra, tačiau žmogus vis tiek depresuoja. Tokiais atvejais be medikamentų pagalbos sunkoka išsiversti. O gydant depresiją, išprovokuotą gyvenimo aplinkybių, svarbiau yra psichoterapija,“ — pasakojo psichiatrė.
„Depresija yra didelė apgaudinėtoja ir turi daug veidų. Tipiškiausi simptomai yra nuotaikų kaita, liūdna, neadekvačiai prislėgta nuotaika. Žmogui liūdna, jis nebejaučia gyvenimo džiaugsmo ir pasitenkinimo, jį kamuoja nenusakomas ilgesys, kai kada — tuštumos jausmas, — sako psichiatrė. — Labai dažnai nuotaikos sutrikimus lydi nerimas, trūksta gyvybinės energijos. Atsėlinus depresijai, net atlikti įprastus kasdienius darbus, tvarkyti savo buitį darosi nelengva.“
Labai sunkios depresijos atvejais būna sunku net pakilti iš lovos. Tada labai nukenčia gyvenimo ir darbo kokybė, darosi sudėtinga bendrauti su kitais žmonėmis.
Medicinos enciklopedijoje teigiama, kad, užklupus depresijai, sutrinka miegas, apetitas, imama nebesidomėti malonia, anksčiau džiaugsmo teikusia veikla, būna sunku susitelkti, sulėtėja mąstymas, atsiranda vangumas, nuolat jaučiamas nuovargis, beviltiškumo, bejėgiškumo ir savęs nuvertinimo jausmas, atsiranda dėmesio bei atminties sutrikimų, apima apatija, mieguistumas.
Medikai tvirtina, jog bloga nuotaika natūralu tada, kai žmogus išgyvena netektį, patiria stresą ar turi didžiulių nemalonumų. Tai dar ne liga, tik natūrali psichinė reakcija.
Jeigu be jokių motyvuotų priežasčių pablogėja nuotaika ir tai tęsiasi ne mažiau nei dvi savaites, vertėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.
L. Šėporaitienės teigimu, į šiaulių Psichikos sveikatos centrą per metus kreipiasi keliolika tūkstančių gyventojų. Tačiau tai ne visada yra tie žmonės, kuriems gydymo iš tiesų reikėtų.
Statistinių tyrimų duomenimis, į psichiatrus kreipiasi trečdalis šiaulių rajono gyventojų. Iš besikreipiančiųjų tik trečdaliui diagnozuojama depresija, ir tik trečdaliui iš tų, kuriems ši liga diagnozuojama, yra skiriamas gydymas vaistais.
Nemažai pacientų ateina pavėluotai. Ilgai negydoma ši liga gali virsti lėtine ir labai apsunkinti gyvenimą.
„Sergant depresija nematome jokių fiziologinių kūno pokyčių. Nors atlikus sudėtingus smegenų tyrimus, pamatytume, kad serotonino ir noradrenalino tam tikrose smegenų vietose trūksta. Kadangi Lietuvoje tokie tyrimai atliekami labai retai, depresija daugumai atrodo kažkas neapčiuopiamo,“ — sakė psichiatrė L. Šėporaitienė.
Gydytojos manymu, mūsų visuomenėje depresijos suvokimas yra gana menkas.
Nėra sveikatos, atrodo, viskas blogai, apeini kelis kūno ligų specialistus, o konkrečios ligos nė vienas neranda. Nėra jokio realaus pateisinimo, kad guli, nepadarai darbų, kad nebendrauji, kad nenori su niekuo susitikti. Dauguma žmonių depresijos nelaiko liga. Neretai jiems atrodo, kad sergantysis išsigalvoja ar tingi. Vietoj to, kad savo artimąjį užjaustų ir suprastų, artimieji ant jo pyksta. Tokia aplinkinių reakcija ir depresijos ignoravimas labai apsunkina ir paciento ligos eigą, ir gydymą. „Neretai aplinkiniai mano, kad žmogus “Dievą į medį varo.“ Juk kitiems yra daug sunkiau& ,“ — pasakojo psichiatrė.
Dažniausia nuotaikos sutrikimai pasitaiko tai ciklomatiškoms asmenybėms (tai iš esmės sveiki, tačiau iš prigimties labai jautrūs, į bepriežastinius nuotaikų svyravimus linkę žmonės. Jų nuotaika dažnai svyruoja keičiantis ar pasikeitus klimato bei oro sąlygoms. Tarp sergančiųjų depresija tokių žmonių yra apie 20 procentų.)
Į depresiją linksta žmonės, turintys silpną vegetatyvinę nervų sistemą, besiskundžiantys dažna kraujospūdžio kaita. Tokių žmonių yra apie 15 procentų.
Pačią didžiausią rizikos grupę sudaro nuolat nerimaujantys, besijaudinantys, baugštūs žmones.
Susirgti depresija neretai rizikuoja ir hormoninių svyravimų kankinami žmonės. Ypač rizika padidėja esant nėštumui, užklupus vidutinio amžiaus krizei ar prasidėjus klimakteriniam laikotarpiui.
L. Šėporaitienės teigimu, neatpažinti, neišgyventi, neišreikšti ir neįvardyti neigiami jausmai nusėda kūne ir neretai gali sukelti fizinius susirgimus.
Pasirodo, net 70 procentų visų chroniškų susirgimų išsivysto dėl nervų. Vieniems užsitęsęs stresas pasireiškia psichikos reiškiniais — depresija, įvairiomis fobijomis, o kitiems nugula kūne ir provokuoja vidaus organų susirgimus. Šį reiškinį psichiatrai vaizdingai vadina užsimaskavusiomis depresijomis. Cholerikams jos pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą ir neretai išprovokuoja padidėjusį kraujospūdį, infarktą, dvylikapirštės žarnos opą, urologinius susirgimus.
Melancholikai atsiperka skrandžio opomis, astminėmis būsenomis ar neurodermitu, o sangvinikai ir flegmatikai yra mažiau linkę į nervinio pobūdžio ligas&
Medikų manymu, gintis nuo depresijos, daugumai mūsų padėtų rūpinimasis savo gyvenimu bei tam tikras psichologinis išprusimas. „Juk mokykloje mokomasi estetinių dalykų — muzikos, dailės. Estetiškai, fiziškai ir intelektualiai žmogus yra lavinamas, o emocinių žinių duoti mūsų jaunajai kartai pamirštama. Pamokų, kaip atpažinti savo jausmus, kaip su jais elgtis, kaip juos išgyventi, deja, nėra. O reikėtų& ,“— mano šiaulių Psichikos sveikatos centro vedėja.
Psichiatrė susirgusiajam lengva arba vidutine aplinkos veiksnių sukelta depresijos forma pataria neužsisklęsti nuo aplinkinio pasaulio tarp keturių sienų. Būtina bendrauti su patikimais, protingais, gebančiais išklausyti žmonėmis, įsitraukti į mėgstamą veiklą, atrasti džiaugsmą teikiančių užsiėmimų, kurie nors ir trumpam, bet pradžiugintų, skaityti pozityvią literatūrą, pasilepinti skaniais patiekalais.
„Tačiau jei depresija yra sunkios formos, tokie dalykai jau nebeveikia. Pasakymas “susiimk“ — tik tušti žodžiai, galintys išprovokuoti dar didesnę įtampą, nerimą bei pasipriešinimą. Kaip susiimsi, jeigu negali?“.
Eva STANČIAUSKAITĖ
Jono TAMULIO nuotr. Šiaulių Psichikos sveikatos centro vedėja Laima šėporaitienė mano, kad net mokykloje reikėtų suteikti žinių, kaip atpažinti savo jausmus, kaip su jais elgtis, kaip juos išgyventi.
“Šiaulių kraštas”
