Pradėjau spręsti galvosūkį, kas gi būtų romantiška. Vandens pramogų parke esame buvę, į mišką važiuojame kone kiekvieną savaitgalį, ir į kavinę nueiname, ir gėlių aš jai parnešu. Tai kas būtų romantiška? Gal Jūs, kaip moteris, galite atsakyti? Būsiu labai dėkingas“.
Dėkoju Jums už laišką. Puikiai suprantu, kad tai, apie ką rašote, nesutrikdė Jūsų virškinimo ar regėjimo, tačiau sveikata yra ne vien sklandus kūno funkcionavimas, bet ir gera psichologinė savijauta. Jei, turėdamas neišspręstą galvosūkį, jaučiate įtampą, tai jau ir yra sveikatos problema.
Labai ryškiai aprašote, kaip atsidūrėte dabartinėje situacijoje, kurią vadinate galvosūkio sprendimu. Norėjote pasveikinti žmoną, padovanodamas jai ne daiktą, o reginį. Ko gero, tikėjotės, kad ji tai įvertins, apsidžiaugs, o pamatėte susiraukusį veidą. Ir dar išgirdote žodį — „neromantiška…“. Tas pats, kaip “netinkama“, “prasta“…
Žmona atmetė Jūsų idėją, tuo pačiu ir Jūsų pastangas. Ko gero, galėjote pasijusti nuvertintas. Jūsų svarstymuose, kas galėtų būti romantiška, girdžiu pyktį. Perkratydamas mintyse įvairius variantus, jaučiatės lyg aklavietėje: ir tai jau žinoma, ir tai jau buvo, jei jai pasiūlysiu ką nors tokio, vėl susirauks… Tai kas yra romantiška? — klausiate manęs.
Tiesą pasakius, klausimas ne iš lengvųjų. Jei grįžtume prie Jūsų apibūdinimo — „sprendžiu galvosūkį“, norėčiau pasakyti, jog galvosūkis turi vieną vienintelį teisingą atsakymą, ir sprendėjas jį arba suranda, arba ne.
Situacijoje, kuri Jums neduoda ramybės, vargu ar galima rasti vieną garantuotą sprendimą. Kas dažniausiai asocijuojama su romantiška atmosfera? Žvakių šviesa, šampanas, rožės, žvaigždėtas dangus, saulėlydis prie jūros… galima būtų šį sąrašą pratęsti, tačiau nei daiktai, nei peizažas negarantuoja atmosferos, apie kurią galima būtų pasakyti „romantiška!“. Tokią atmosferą sukuria kažkas sunkiai apibūdinamo, ko negalim nei nupirkti, nei žemėlapyje rasti. Kas tai?
Norėdama būti tikslesnė, atsiverčiau tarptautinių žodžių žodyną, ir ten radau apibrėžimą: romantika — pasaulėjauta, kuriai būdingas tikrovės idealizavimas, svajingumas ir jausmingumas. Taigi, tai nėra tikrovės pertvarkymas, o jausminis santykis su ja. Tuo metu, kai pasaulį suvokiame kaip nuostabiausią mums duotą dovaną, ir randame būdą tai perteikti kitam žmogui, ko gero, esame romantiški.
Išraiška yra sudėtingiausia šios formulės dalis. Žmogaus (ne vien moters) psichinė sandara tokia, kad stipriau reaguojame į naujus, netikėtus stimulus. Kasdien girdėdami „aš tave myliu, man gera su tavimi“, deja, priprantame.
Reikia kažko, kas šiek tiek „išmuštų“ iš įprastos įvykių tėkmės, mažos netikėtumo kruopelės, kuri perteiktų tą pačią žinią kiek kitaip. Vieną žmogų apstulbinti gali išnuomotas limuzinas, kitą — kvietimas pasivažinėti nuo kalno rogutėmis. Pažindamas savo žmoną, tikrai rasite tokį būdą parodyti savo švelniems jausmams, kuris jai būtų neįprastas.
Dr. Viktorija Vaišvilaitė, psichologė psichoterapeutė
“Šiaulių kraštas”
