Komplimentas arkliams
Pirmieji avižų vertę „atrado“ arkliai (žirgai). Taigi ir mūsų kaimynus pykdantis posakis „zirga galva“ turėtų būti priimamas tik kaip komplimentas, o ne kaip įžeidimas.
Žirgų galvos tikrai nėra kvailos. Jau vien todėl, kad avižų į nieką kita nemaino. Kvailesni buvo žmonės, kai kuriose šalyse avižas laikę javų piktžolėmis.
Senovės germanų išminčiai nenusižengė: įsižiūrėję, kad avižos grąžina jėgas net nustekentiems kuinams, pabandė jomis maitinti ir nuo ligų išsekusius žmones. Ir čia avižos davė puikių rezultatų. Šio krašto žiniuoniai pirmieji nustatė, kad avižos stimuliuoja ir protinę veiklą.
Žiniuoniai žmonėms sausų javų krimsti nesiūlė – gydė virtais grūdais, sunkdavo iš jų tyrę, mirkydavo ligonius kubiluose su atvėsintu avižų šiaudų nuoviru. Beje, šie receptai galioja iki pat mūsų dienų ir yra tiek pat efektyvūs. Tik jau nelengva bus gauti avižų, kurių sėklos nebuvo beicuotos, o laukas kelerius metus netręštas cheminėmis trąšomis.
Ir ąžuolinis kubilas – sunkiai aptinkama egzotika.
Vertybių aruodas
Ne tik liaudies medicina, bet ir mokslininkai seniai jau išlukšteno avižos grūdą ir ištyrinėjo jį. Atrasta tiek gerų savybių, kada avižą imta vadinti augalų stipruole, suteikiančia žmogui ir sveikatos, ir grožio. Visų jos galių neįmanoma išvardinti.
Avižose yra puikių augalinių baltymų, nemažai riebalų – net iki 7 proc., B grupės vitaminų, gausu mikroelementų, iš jų ir tokių, kurie tikrai stimuliuoja žmogaus protines galias.
Žmonės, kuriems būtina laikytis griežtos dietos, be avižų tikriausiai neapsieis. Avižos teigiamai veikia sergančius inkstų, kepenų, skydliaukės ligomis, gerina virškinimo organų darbą, valo organizmą. Jei reikia stiprinti raumenis ar siekti, kad po traumos geriau gytų kaulai, avižos taip pat turėtų būti kiekvienos dienos patiekalų dalis. Tinka diabetikams, todėl cukraligės kamuojami žmonės turėtų reikalauti, kad prekybininkai nepritrūktų tikrų avižinių kruopų. Populiarūs avižiniai dribsniai yra „sugadinti“ ir nebeturi nė trečiosios dalies tų savybių, kurių yra natūraliuose grūduose.
Įvairūs javainiai („miusliai“) yra neblogas maistas, tačiau, vartojant nevirtus, didina skrandžio rūgštingumą, o užplikyti netenka ir skonio, ir vertės.
Pravers žinoti
Gėrimas „Heraklio jėga“. Stiklinę švariai užaugintų avižų grūdų parą mirkyti, nusunkti ir paskleisti plonu sluoksniu plačioje molinėje lėkštėje, kad sudygtų, – uždengti drėgna linine skepeta ir neleisti jai išdžiūti, vis pašlakstyti drungnu vandeniu. Avižas retkarčiais atsargiai pamaišyti, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė. Kai tik pradės kaltis balti daigeliai, avižas sumalti – iš bėdos tinka elektrinė mėsmalė – užpilti virintu ir atšaldytu vandeniu, statyti ant lengvos ugnies ir niekur nesitraukiant pamažu maišant užvirti. Virti ne ilgiau kaip 1-2 minutes. Palikti uždengtą, kol atvės, tada kuo sausiau išsunkti, pridėti truputį medaus (galima ir be jo) ir gerti.
Daigintas avižas šiek tiek laiko galima laikyti, tačiau neilgai, kad neperželtų, daigeliai turi likti tik kaip adatos galiukai. Išsunkto nuoviro kitam kartui palikti nepatartina, kiekvieną kartą reikia malti, virti ir sunkti iš naujo. Paaukokite laiko ir kantrumo – viskas atsipirks.
Virškinimui reguliuoti. Švariai augintus avižų grūdus mirkyti per naktį, rytą papildžius vandens virti ant lėtos ugnies kokias 4 valandas, kol grūdai ir pelai visiškai išsiskleis, atvėsinti, gerai išsunkti – turi būti kisieliaus tirštumo tyrė; – gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną 10 min. prieš valgį. Vartoti porą mėnesių. Nepakenks ir ilgiau.
Diabetikų arbata. Imti avižų žolės, tokią pat dalį mėlynių lapų, užplikyti moliniame puode, uždengti, apvynioti šiltu rankšluosčiu. Kai atauš, nusunkti, gerti po puodelį 4 kartus per dieną.
Nesubrendusių avižų žolės arbata gydo nemigą. Šaltas avižų grūdų užpilas (laikyti parą) gerina širdies darbą, grūdų nuoviras su medumi lengvina inkstų ligas, grūdų nuoviro kompresai gydo dedervinę, šiaudų nuoviro vonios lengvina negalavimus dėl reumato. Yra gausybė „avižinių“ receptų lengvinančių įvairius negalavimus. Susipažinkite, draugaukite su avižomis – būsite žvalesni, sveikesni.
Kai sveikata leidžia, avižomis ir kitokiais grūdais turgaus dienomis prekiauja vienas Klaipėdos senojo turgaus prekiautojas.
Avižų košes, avižų sausainius, sriubas, avižų kotletus ar blynelius žino ir moka paruošti kiekviena šeimininkė.
Janina Zvonkuvienė
“Klaipėda”
