_____ . ______
Ruduo kartu su nostalgiška nuotaika atsinešė visiems pažįstamų bėdų. Sloga, čiaudulys, užburkusi nosis, ašarojančios akys, kosulys… Ilgos valandos poliklinikose, zirziantys vaikai, nedarbingumo lapeliai, viršininko priekaištai dėl neatliktų darbų…
Vaistai nuo peršalimo laikinai pagerina būklę, bet dažnai tie patys simptomai sezono metu grįžta kelis kartus. Kaltiname pervargimą ir savo nusilpusį organizmą. Taip, šaltojo sezono metu virusinės kvėpavimo takų ligos ir peršalimai – dažniausia blogos savijautos priežastis. Bet ar visada šių simptomų priežastis virusas?
Situacija pagerėja, kai nustatoma tikroji simptomų priežastis – alergija – ir pradedamas tinkamas gydymas. Alerginės ligos yra didėjanti sveikatos problema visame pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu kas dešimtas suaugęs ir kas trečias vaikas serga alergija.
Kol teisingai nustatoma alergijos diagnozė, sugaištama daug laiko ir be reikalo suvartojama daugybė vaistų nuo peršalimo ir virusinių ligų.
Kas tai yra alergija?
Kasdien mūsų organizmas kontaktuoja su daugybe svetimų medžiagų. Imuninė sistema reaguoja į jas visas, siekdama apsaugoti mus nuo išorės dirgiklių. Paprastai šių reakcijų nejaučiame. Tačiau kartais imuninė sistema sukelia iškreiptas padidėjusio jautrumo reakcijas į vieną ar kelias išorės medžiagas. Tada pasireiškia liga, kuri vadinama alergija.
šį susirgimą sukelia alergenai. Tai svetimos aplinkos medžiagos – antigenai, kurie iššaukia padidėjusį imuninės sitemos atsaką. Alergenų labai daug. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes: įkvėpiamuosius ir maisto alergenus.
Kaip atsiranda alergija?
Pirmojo kontakto su alergenu metu imuninė sistema yra įjautrinama: alergenas atpažįstamas kaip svetimas ir prieš jį pagaminami antikūnai, vadinami specifiniais E klasės imunoglobulinais (sutrumpintai IgE). Antikūnai prisiriša prie specifinių ląstelių, vadinamų putliosiomis, paviršiaus.
Kito kontakto metu, alergenas surišamas specifinių imunoglobulinų ir putlioji ląstelė išskiria agresyvią medžiagą histaminą. Ji sukelia stiprias uždegimo reakcijas ir yra alergijos simptomų – čiaudulio, alerginės slogos, ašarojančių, niežtinčių akių – kaltininkė.
Svarbiausia – žinoti savo alergeną
60 – 70 proc. alerginės kilmės ligų lieka nediagnozuota. Žmogus kenčia nuo alergijos simptomų, bet taip ir nežino savo alergeno. Tuo tarpu medicininėje literatūroje pabrėžiama, kad alergeno nustatymas ir jo vengimas – veiksmingiausia alergijos gydymo priemonė.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kuo rečiau alergiškas žmogus susiduria su savo alergenais, tuo mažiau jį vargina alergijos simptomai.
Pavyzdžiui, atliekant klinikinį tyrimą metus buvo stebėtos dvi sveikų naujagimių grupės (visi naujagimiai buvo didesnės rizikos grupėje, nes jų tėvai sirgo alergija). Vienos grupės naujagimiams buvo nustatyti jų alergenai ir rekomenduota, kaip jų išvengti, antros grupės naujagimiams nebuvo jokių apribojimų.
Stebėjimo rezultatai parodė, kad vaikams, vengusiems kontakto su alergenu, alergijos simptomų buvo žymiai mažiau nei antros grupės mažyliams.
Kaip diagnozuojama alergija?
Norint išvengti alergeno, reikia tiksliai žinoti, kas jis. Dabar išsitirti savo alergenus jau paprasta. Žmonės, įtarę, kad yra alergiški, gali pasirinkti du kelius. Pirmiausiai, jie gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs tyrimą dėl alergijos arba nukreips alergologo – klinikinio imunologo konsultacijai.
Kita vertus, pats pacientas gali kreiptis tiesiai į privačią laboratoriją, kurioje atliekamas alergeno nustatymo tyrimas.
Išaiškinti aktualiausi Lietuvoje alergenai
Remiantis ilgamečiais alergologų tyrimais buvo nustatyta, kad norint teisingai diagnozuoti būtina žinoti, kas dažniausiai sukelia alergines reakcijas ir alergines ligas.
Taip kilo idėja iš visų egzistuojančių alergenų atrinkti aktualiausius Lietuvai ir iš jų sudaryti paletes. Siekiant išsiaiškinti šiuos alergenus buvo konsultuojamasi su Kauno universitetinės klinikos ir Lietuvos respublikinio alergologijos centro gydytojais alergologais – klinikiniai imunologais.
Taip pat buvo surinkti gydytojų sudaryti populiariausių alergenų sąrašai ir iš kitų nepriklausomų taškų. Išanalizavus rezultatus, specialiai Lietuvos gyventojams buvo sudarytos trys paletės. Jos apima net 97 proc. mūsų šalyje sutinkamų alergenų.
Su „Hitachi“ alergijų diagnostikos sistema 2006 ir 2007 metais Lietuvoje „Medicina practica“ laboratorijoje buvo atliktas įdomus tyrimas: analizuota, kokiems alergenams jautriausi Lietuvos gyventojai. Per 2 metus laboratorijoje dėl alergijų buvo ištirtas 1231 žmogus (vaikai ir suaugę, amžius nuo 1 iki 81 m., vyrai ir moterys).
Pav. Lietuvos žmonių jautrumas alergenų grupėms*
*tyrimai atlikti Hitachi CLA specifinių alergenų diagnostikos sistema.
Analizuojant tyrimo rezultatus, alergenai buvo suskirstyti į grupes. Kaip matome grafike, iš maisto alergenų Lietuvos žmonės dažniausiai alergiški grūdams ir riešutams.
Alergija kiaušiniui, pienui, kepimo mielėms, jūros gėrybėms, šokoladui – retesnė. Iš įkvepiamųjų alergenų dažnas jautrumas namų dulkių erkėms, gyvūnams, žolėms (dažniausiai motiejukui), lateksui, medžių žiedadulkėms, aplinkos pelėsiams.
Ar įmanoma išvengti kontakto su alergenu?
Žinant maisto alergenus, kurie sukelia padidėjusio jautrumo reakcijas, nesunkiai galima jų išvengti. Reikia tiesiog nevalgyti maisto, kurio sudėtyje yra alergeno.
Tačiau daugelis susiduria su problema, kai reikia vengti įkvepiamųjų alergenų. Sunkiai įsivaizduojame, kaip apsisaugoti nuo beržų žiedadulkių, jei gyvenamasis rajonas apsodintas beržais ar žolių žiedadulkių, jei šalia namų – pieva.
Tačiau alergija sergantys žmonės pakeičia savo aplinką, įpročius ir taip sugeba išvengti didžiosios dalies įkvepiamųjų alergenų patekimo į aplinką.
Tai nėra lengva, bet tokių pastangų rezultatai – labai geri: sumažėja astmos, nuolatinės alerginės slogos simptomai, akivaizdžiai pagerėja alergiškų žmonių gyvenimo kokybė.
Hitachi nuotr.
