Bitininkystė — hobis
J. Grigaliūnas bitininkystės virusu užsikrėtė vaikystėje, stebėdamas, kaip tėvas augina bites. Pats daugiau nei prieš trisdešimtį metų savo pirmąjį spiečių iš giminaičio parsivežęs suprato, kad tai bus didžiausias jo gyvenime hobis, kuriam atiduos daug jėgų, tačiau ne ką mažiau jų gaus ir iš bičių.
„Tai didelė aistra. Bitininkai mėgėjai niekada nelaikys bičių dėl verslo. Verslininkams svarbu kainos, pirkimai ir pardavimai, medaus kiekiai. Man tai nesvarbu. Aš bitėmis rūpinuosi, su jomis bendrauju. Man net skrandis sugedo jomis besirūpinant — užmiršdavau, kad reikia valgyti“, — nusišypso ponas Jonas.
Bites laikė ir jo tėvelis, dėdės — likimo ironija — net uošvis taip pat buvo užkietėjęs bitininkas. Juokiasi, kad ir jis negalėjo būti kitoks. Prisimena, kad vaikystėje, kai visi vaikai pliuškendavosi ežere, jį visuomet buvo galima rasti prie avilių. Atsitūpdavo už avilio taip, kad matytų laką ir valandų valandomis stebėdavo bičių gyvenimą.
„Trauka prie bičių buvo didžiulė. Jau vedęs, bet dar neturėdamas savų bičių eidavau žiūrėti į uošvio bites. Įgėlė man kartą viena į ranką. Ištino iki pažasties — taip sureagavo mano organizmas. Tačiau po keleto metų pernešdamas avilį netyčia numečiau, o neturėjau jokios apsaugos. Mano plikę nuo daugybės geluonių valė peiliu. Sugeltas buvau siaubingai. Bet jaučiausi pakankamai gerai, net neprireikė medikų pagalbos“, — pasakojo vyras.
Pagelbėti kitiems tik su bitėmis
Ponas Jonas pasakoja, kad bičių gėrybėmis pagelbėjo ne vienam pažįstamam žmogui. Apie bičių bei jų produktų gydomąjį poveikį sužinojo, skaitydamas įvairiomis kalbomis parašytą mokslinę literatūrą.
„Vienas pažįstamas ėmė skųstis, kad jį kamuoja radikulitas. Nusiunčiau jį pas vieną savo pažįstamą medicinos profesorių. Jis briliantine žaluma pažymėjo reikalingus neurologinius taškus ir aš su bitelėmis ėmiausi darbo. Pagaunu ją už sparniukų ir geliu į tuos taškus. Išgijo“, — tvirtina šiaulietis.
Bičių pieneliu ir pikiu, pasak pono Jono, pavyko išsigydyti astma sergančiai moteriai, kuri buvo pripažinta antros grupės invalide. Tvirtina, kad žino tiek išgijimo atvejų, kad dienos neužtektų išpasakoti.
Medus
Pasak bitininko, medus turi daugybę žmogui naudingų medžiagų, bet jį laikant ar vartojant neteisingai, vertingos savybės dingsta. O kūdikių medumi pataria visai nemaitinti.
Į medaus sudėtį, pasak J. Grigaliūno, įeina apie 300 įvairiausių elementų: angliavandenių, fruktozės, gliukozės, organinių rūgščių ir druskų, amino rūgščių, baltymų, aminų, amidų, mineralinių elementų, kalcio, geležies, kalio, jodo, magnio ir kitų.
„Meduje yra organizmo augimą bei vystymąsi skatinančių elementų. Čia įvardytas savybes medus turi, jeigu jis visiškai subrandintas avilyje. Medų rekomenduojama laikyti pliusinėje temperatūroje, tamsioje bei sausoje vietoje. Negalima jo laikyti cinkuotuose induose“, — sako bitininkas.
Medumi ponas Jonas ne tik organizmą stiprina, bet ir gydo daugelį ligų, pavyzdžiui, sau išsigydė lėtinį gastritą, sumažino skrandžio sulčių rūgštingumą. Medų vartojo ištirpintą šiltame vandenyje, arbatoje, piene ar sultyse. Išmaišydavo 1 dalį medaus ir 5 dalis skysčio. Vartojo pusantros valandos prieš valgį arba 3 valandas po jo.
„Gydymą pradėjau nuo 40 gramų medaus ir baigiau po 100 gramų per parą. Medus, suvalgytas vien kaip maistas, turi mažesnį gydomąjį poveikį. Valgant neskiestą medų, patartina kiek galima ilgiau jį išlaikyti burnoje. Mokslinėje literatūroje radau kad, kai kurie medaus komponentai per skrandžio sieneles tiesiogiai patenka į kraują“, — pasakoja J. Grigaliūnas.
Perskaitęs ne vieną šiuolaikinės medicinos tomą jis rekomenduoja medumi gydyti įvairias infekcines ligas, ryklės bei gerklės uždegimus, ūminį ir lėtinį bronchitą, virškinimo sutrikimus ir daugelį kitų susirgimų. Sergantiems mažakraujyste ar kraujagyslių trapumu ypač padeda grikių medus.
Stipri bičių pikio ir pienelio jėga
„Pikis — tai biologiškai aktyvi medžiaga. Pikį sudaro įvairios aromatinės medžiagos, vaškas, eterinis aliejus ir žiedadulkės, jame yra daug mineralinių medžiagų. Gydomos votys, karpos, nuospaudos, sąnarių skausmai, ilgai negyjančios žaizdos, egzemos, grybelinės odos ligos. Pašildyto ir suminkštėjusio pikio plonu sluoksniu uždedu ant nesveikos vietos, po kurio laiko viskas išgis“, — pataria bitininkas.
Pikio inhaliacijomis ponas Jonas išgydė ne vieną bičiulį, susirgusį viršutinių kvėpavimo takų ligomis: bronchitu, laringitu, tracheitu.
Pikio preparatais, anot bitininko, galima gydyti sinusitą, ausies bei gerklės uždegimus, burnos gleivinės išopėjimą, parodontozę. Spiritiniu pikio tirpalu — skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaliges: lašina 30-60 lašų į pieną ar arbatą ir rekomenduoja gerti 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį. Gydymas tęsiasi 3-4 savaites.
Tikina, kad geriant pikio preparatus, nesunaikinama naudinga skrandžio bei žarnyno mikroflora. Bitininkas pataria pikį vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktikai, sveikatai stiprinti.
„Pats vartoju bičių produktus, jaučiuosi puikiai. Jau įpusėjau aštuntą dešimtį ir nesiskundžiu sveikata, manimi tik skundžiasi. Su bičiuliais anądien sugalvojome aplankyti draugą, o jis gyvena dvylikaaukščiame name. Liftas neveikė. Aš sparčiai užlipau į septintą aukštą ir nė kiek neuždusau. Paprašiau mane pasivijusių bičiulių, kad pašvilpautų kokią melodiją. Kur tau pašvilps, jei jie vos beprašneka. Aš namo, kiekvieną dieną į ketvirtą aukštą, sparčiai kas antrą laiptelį užbėgu “, — šypsosi ponas Jonas.
Jis pabrėžia, kad didelį poveikį turi ir bičių pienelis. Jame yra visų svarbiausių biologinių medžiagų, naudingų žmogui.
Bičių pienelis, kaip teigia ponas Jonas, naikina daugybę ligų sukėlėjų, gerina kraujotaką, širdies veiklą ir visą kraujotakos sistemą, padeda įveikti daugelį odos ligų, stabdo piktybinių auglių augimą, bakterijų vystymąsi, mikroorganizmų augimą, stimuliuoja centrinę nervų sistemą, kelia darbingumą, skatina augimą. Vartojamas ištirpintas piene ar vaisių sultyse.
„Radau pavyzdžių, kai gydantis pieneliu, buvo pasiekta beveik stebuklingų rezultatų. Pamenu atvejį, kai vidutinio ūgio tėvai užaugino labai aukštą sūnų sportininką. Tačiau galimas ir neigiamas bičių pienelio poveikis. Jo negalima vartoti sergantiems antinksčių, ūminėmis vidaus ligomis. Patartina nevartoti vėliau 16 valandos, nes jis suteikia daug energijos ir tai trukdo miegui. Kai kurie žmonės gali būti alergiški bičių pieneliui“, — sako bitininkas.
Ponas Jonas apie bitynus, medų, bitininkystę bei bites galėtų kalbėti ištisas valandas, tačiau patikino, kad tai nėra visas jo gyvenimas. Pensininkas aktyviai ieškojo savo giminės šaknų, sudarinėjo giminės genealoginį medį. Domisi politinėmis aktualijomis ir stengiasi nelikti nuošalėje miesto gyvenime, dalyvauja daugelyje renginių. Patikina, kad gyvenimas — visa tai, kas vyksta aplinkui, bei jo brangūs artimieji.
Natalija KONDROTIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr. Pasak šiauliečio bitininko Jono Grigaliūno, bitininkas — vagis, kuris apiplėšinėja bitelių turtą. Jos vėl milijonus kartų skris į žiedus, kad žiemai parsineštų maisto. Nusišypso, va, tokia ta „aukšta“ bitininko moralė.
“šiaulių kraštas”
