Prievartauja gamtą
Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ) tarybos nario ir laikraščio “Žalioji Lietuva” redaktoriaus Andrejaus Gaidamavičiaus, vietoje dėkingumo už tai, ką gamta gali duoti, stengiamasi iš jos išspausti tai, ko ji negali duoti. “Genetinės modifikacijos – aukščiausia gamtos prievartos forma. Niekada anksčiau nedirbusios su gyvais organizmais chemijos kompanijos pamatė, kad biotechnologijos pagalba kuriami mutantai gali atverti naujas rinkas jų kuriamiems chemikalams. Jei bus atverti keliai moksliniams tyrimams su modifikuotais organizmais, Lietuva gali tapti tyrimų poligonu”, – samprotavo A.Gaidamavičius ir tvirtino, kad niekas negali uždrausti rūpintis savo šalies biosaugumu.
A.Gaidamavičius teigė, kad kovo 2 dieną Lietuvos mokslininkai pritarė genetiškai modifikuotų rapsų eksperimentiniam auginimui Klaipėdos rajone. “Neatmetu tikimybės, kad balandžio 5 dieną mokslininkai tikriausiai pritars ir genetiškai modifikuotų kukurūzų eksperimentiniam auginimui Kėdainių rajone, Dotnuvoje.
Visuomenė – prieš GMO
LŽJ tarybos narys sakė, kad dar nėra taip blogai, kaip gali būti. “Nors durys atvertos, bet GMO vis dar neperžengė slenksčio. Visuomenė privalo priešintis GMO auginimui. Turime mobilizuoti gyventojus, kad valdininkai, spaudžiami biotechnologijų korporacijų, nepamirštų ir visuomeninių interesų. Be to, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad kuo visuomenė daugiau žino apie GMO, tuo labiau jiems priešinasi. Mažoje valstybėje, tokioje kaip Lietuva, taikus GMO, ekologinių ir tradicinių ūkių sambūvis neįmanomas. Dėl genetinės taršos bus nepatenkinti tradicinio ir ekologinio ūkių savininkai. Jie patirs nuostolius, o atsakomybę turėtų prisiimti mokslininkai bei valdininkai, kurie leidžia Lietuvoje auginti genetiškai pakeistus augalus”.
Biotechnologijų kompanijos užtarėjų randa Lietuvoje
Nors kovo 2 dieną Aplinkos ministerijos (AM) patariamasis komitetas pritarė BASF vasarinių rapsų auginimui Vėžaičiuose, bet ministerija tam leidimo dar neišdavė ir laukia kitų ministerijų nuomonės. Anot A.Gaidamavičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija sutikimą jau davė, tačiau Žemės ūkio ministerija, preliminariais duomenimis, ruošiasi tam nepritarti. “Beje, kovo antrąją tik šios ministerijos ir žaliųjų atstovai balsavo prieš BASF rapsų eksperimentinį auginimą Lietuvoje. Tačiau visi kiti 20 komiteto narių balsavo už. Dėl šių rapsų bandymų BASF kompanija prašė leidimo tik dviejų valstybių – Lietuvos ir Čilės, nes savo šalyje (Vokietijoje) dėl didelio visuomenės pasipriešinimo ji to negali padaryti”.
Biotechnologijomis prievartaujama gamta
A.Gaidamavičius pasakojo, kad nereikia būti dideliu mokslininku, kad suprastum, jog genų perkėlimas iš visiškai negiminingų organizmų prieštarauja gamtos nustatytai tvarkai: “Viskas, kas nenatūralu, pagaliau virsta ekologine problema. Sprendimų priėmime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai yra labai geri genetikai ir mikrobiologai, tačiau labai prasti ekologai. Selekcijos būdu išvesti augalai, patekę į natūralią aplinką, turi galimybę sulaukėti. Tuo tarpu biotechnologiškai įterptų svetimų genų jau neiškrapštysi, jie bus perduodami iš kartos į kartą, modifikuoti augalai arba gyvūnai niekada nebebus tokie, kokie buvo. Genetinė tarša yra vienintelė taršos rūšis, su kuria net ir gamta nepajėgi susidoroti”.
Bitininkai sunerimo dėl vokiškų rapsų
Į vokiečių kompanijos BASF modifikuotus rapsus yra įterpti samanų, grybų arba dumblių genai, kad pagerintų gaminamo aliejaus sudėtį ilgos grandinės poli-nesočiosiomis rūgštimis – dėl to jis primins žuvų taukus. Genetiškai modifikuoti rapsai turi kitų problemų, iš kurių viešai žinomos kol kas tik dvi. Visų pirma, rapsų žiedus noriai lanko bitės, kurios genetiškai modifikuotų rapsų žiedadulkes kaip ir nektarą gausiai neša į avilius.
Pagrindinės sveikatos problemos, su kuriomis gali susidurti genetiškai modifikuotus produktus vartojantys žmonės – alerginės reakcijos. Pats aliejus, kad ir genetiškai modifikuotų rapsų, nėra alergenas, nes alergijas sukelia baltymai. Tuo tarpu rapsų žiedadulkėse baltymų yra pakankamai, ir žmonės, vartodami tokius bičių produktus, kuriuose yra genetiškai pakitusių žiedadulkių, gali susirgti. Yra nustatyta, kad įvairios alerginės reakcijos labiau išplitusios ten, kur auginami genetiškai modifikuoti augalai. Dėl to labai susirūpinę Vėžaičių bitininkai, abejojantys, ar numatytos apsaugos priemonės apsaugos jų bites nuo kontakto su genetiškai modifikuotais BASF kompanijos rapsais.
Antra rimta problema – galima kryžmadulka su laukiniais giminaičiais, kurių rapsai Lietuvoje turi kelias dešimtis. Taigi atsiranda galimybė svetimus įterptus genus perduoti kitoms augalų rūšims, o tai rimta grėsmė biologinei įvairovei.
Ar Lietuva taps laisva nuo GMO?
LŽJ tarybos nario nuomone, tokia GMO “pažanga” Lietuvai visai nereikalinga. “Argi mes negalime užsiauginti natūralių produktų, kad keičiame juos į genetiškai modifikuotus? Kodėl pasmerkiame ekologinius ūkius vien dėl to, kad nerandame jų produkcijos ant prekybos centrų prekystalių? Jeigu sunku vystyti ekologinį ūkininkavimą, tai pirmiausia padėkime, o ne žlugdykime jį. Austrija, Graikija, Lenkija, Vengrija jau pasiskelbė laisvomis nuo GMO valstybėmis. Jos draudžia genetiškai pakeistų sėklų įvežimą į savo šalį. Jų pavyzdžiu netrukus paseks ir kitos valstybės, kurios rūpinasi ekologinių ūkių savininkų, o ne užsienio korporacijų interesais. Nei Europos Komisija, nei Pasaulinė prekybos organizacija negali uždrausti mums rūpintis savo šalies biosaugumu. Ko trūksta? Tiktai politinės valios”.
Pasak A.Gaidamavičiaus, visuomeninės organizacijos ir Lietuvoje rimtai kibo į darbą, siekdamos, kad šalis taptų laisva nuo GMO valstybe. Lietuvos žaliųjų judėjimas, Aplinkosaugos informacijos centras ir Ekologinis klubas “Žvejonė” šiuo metu kuria tinklalapį www.gmo.lt – išsamiausią Lietuvoje interneto svetainę apie genetiškai modifikuotus organizmus, genetiškai modifikuotus produktus ir maisto priedus.
Be to, balandžio 17-20 dienomis Briuselyje vyks konferencija, kurioje bus iškeltas ir Lietuvos klausimas. “Tikimės iškovoti laisvę nuo GMO, bet lengva nebus, nes šioje kovoje labai daug išdavikų”, – įtikinamai aiškino A.Gaidamavičius.
Skubėti negalima
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko Albino Jacevičiaus nuomone, skubėti AM leisti Vėžaičių filialui priklausančiuose laukuose atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais rapsais nevertėtų. “Pernelyg mažai žinome apie GMO. Bandymai su jais pradėti prieš 15 metų. Tai labai nedidelis laiko tarpas. Todėl suprantu žemdirbių baimes, nes visiškai neaišku, kokių pasekmių galima tikėtis, leidus atlikti bandymus Lietuvoje su genetiškai modifikuotais rapsais. Lietuva nėra didelė šalis.
Nors rapsai būtų auginami ir labai mažame plote, bet kuo baigsis toks eksperimentas šiandien, pasakyti niekas negali. Kokios grandininės reakcijos galime sulaukti ateityje, negali pasakyti nei Aplinkos, nei Sveikatos ministerijų specialistai. Juolab kad nėra atlikti tyrimai, kokių pasekmių galime sulaukti po kelerių metų. Todėl skeptiškai žiūriu į tokius skubotus sprendimus leisti atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais rapsais”, – tiesmukai kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
“Panevėžio balsas”
