Užklupęs sunkmetis verčia žmones taupyti maisto sąskaita. Kuo tapsime, pasirinkdami pigesnius produktus? Juk senovės romėnai sakydavo: „Ką valgai, toks ir esi.“
Kokios gali būti taupymo pasekmės žmonių sveikatai? Gydytojai sako, kad pigūs produktai sveikatos nepridės. Tačiau jie pastebi ir tai, kad sunkmetis gali paskatinti saikingai maitintis ir kruopščiau atsirinkti tinkamus produktus.
Kaip ištrūkti iš ydingos mitybos karuselės
Bendrovės „Vilmorus“ gegužę atlikta apklausa rodo, kad šiemet apie 70 proc. gyventojų pradėjo labiau taupyti maistui skirtus pinigus. Taupymas taupymui nelygu. Vieni galbūt atsisakė pietų kavinėje ar restorane, kiti yra priversti rinktis pigesnius būtiniausius maisto produktus.
Pasak Panevėžio apskrities ligoninės dietologės Virginijos Vilemienės, būtų labai gerai, jeigu žmonės pradėtų mąstyti bei atidžiau rinktųsi produktus ir valgytų tik tiek, kiek jiems reikia – saikingai. Tačiau neretai maitindamiesi žmonės praranda saiko jausmą. Jie klysta pasirinkdami pigesnius ir mažiau vertingus produktus.
Mažai vertingų maisto medžiagų turintys ir skonio stiprikliais paskaninti produktai išbalansuoja organizmo sotumo ir alkio centrus, dėl to norisi daugiau valgyti. O natūralūs produktai pasotina organizmą, iš jų jis gauna reikiamų medžiagų. Nors tokie produktai brangesni, jų reikia kur kas mažiau. Tačiau įsisukus į nesveikos mitybos karuselę, sunku sustoti ir pasirinkti kitą kelią. Pamąstyti apie tai neleidžia ir greitėjantis gyvenimo tempas.
Pirmenybė natūraliems produktams
Dietologė V.Vilemienė ragina žmones atidžiau pasižiūrėti į produktus, kuriuos deda į burną, siūlo savo vaikams. Anot jos, pirmenybę reikėtų teikti natūraliems produktams. Pavyzdžiui, kur kas geriau rinktis natūralią mėsą nei dešreles ar dešrą. Tačiau žmonėms dabar svarbu kaina. Daugelis linkę pirkti akcijų metu parduodamus produktus, o paprastai išparduodami tie produktai, kurių gamyba yra pigesnė. Jų etiketėje dažnai galima rasti ir daug E raidžių. „Pavyzdžiui, krabų lazdelių sudėtyje yra apie 30 proc. žuvies, beje, net nenurodoma kokios, kitų medžiagų. Šio produkto gamyba yra pigesnė, tačiau jis nėra labai naudingas sveikatai“, – tvirtino V.Vilemienė.
Anot jos, vienas iš būtinų ir sveikų produktų – natūralios kruopos, kurios yra maistingos ir teikia daug energijos. „Kruopos – vienas geriausių pasirinkimų pusryčiams. Tačiau, jei jos, kaip ir bulvės ar miltiniai patiekalai, dėl pigumo bus vartojamos dažnai (du ar tris kartus per dieną), nebus organizmui reikalingų medžiagų balanso“, – aiškino V.Vilemienė. Gydytoja patarė kruopas derinti su kitais produktais – pieno gaminiais, mėsa ir daržovėmis. Pastarųjų, taip pat vaisių rekomenduojama suvalgyti mažiausiai tris porcijas (300 g) per dieną. Reikėtų neužmiršti ir pasitroškinti morkų, pomidorų ar kitų daržovių. Daržoves ir vaisius reikia pirkti užaugintus Lietuvoje. Lietuviški kopūstai, burokėliai, morkos, obuoliai ir kiti produktai – geriausias ir sveikiausias pasirinkimas.
Greitas maistas apkrauna organizmą
Norint sveikai maitintis, geriausia gaminti maistą namuose. Toks variantas gali būti ir pigiausias. Dietologės pastebėjimu, pastaraisiais metais išpopuliarėjo pusgaminiai, kurie ypač patrauklūs užimtiems žmonėms. Tačiau be didelių pastangų paruošti pietūs ar vakarienė ilgainiui kerta kitu lazdos galu. „Gatavuose produktuose yra daug skonio stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą – valgau ir dar noriu. Be to, tokiais produktais apkrauname organizmą, kuriam reikia ne tik pasisavinti naudingas medžiagas, bet ir perdirbti visokį šlamštą. Maža to, organizmas, ypač vaikų, pripranta prie tokių produktų ir atmeta natūralų maistą“, – sakė V.Vilemienė.
Dietologė pastebėjo, kad žmonės valgo daug įvairiausių kepinių (trapių sausainių, pyragėlių ir kt.), kuriuose gausu blogųjų riebalų. Anot gydytojos, lietuviai pamėgo naudoti ir aliejų. Nors tai gerieji augaliniai riebalai, žmonės padaugina ir jų.
Prie prasto maisto prisideda ir netinkamas mitybos režimas. „Tai būdinga beveik kiekvienam mano pacientui. Pirmoje dienos pusėje valgoma mažai, o grįžus po darbo namo prisivalgoma už visą dieną – virtuvėje sukiojamasi nuo 18 val. iki vėlyvo vakaro“, – apgailestavo gydytoja.
Prasta mityba sukelia ligas
Specialistai tvirtina, kad nevisavertė mityba, sutrikęs jos režimas gali sukelti nemažai ligų. Pasak gydytojos hematologės Jūratės Daubarienės, prastas maistas ir nereguliari mityba gali paskatinti mažakraujystės atsiradimą. „Tokios nevisavertės mitybos pasekmės pasireikš ne iš karto, o mažiausiai po trijų mėnesių“, – aiškino gydytoja.
Pigus, greitas ir nenatūralus maistas didina kūno svorį, kuris sąlygoja kitas ligas. „Dažniausiai dirbu su tais pacientais, kuriuos kamuoja visame pasaulyje plintančios lėtinės ligos – cukraligė, padidėjęs kraujospūdis, širdies negalavimai. Dažna problema – per didelis kūno svoris“, – tvirtino V.Vilemienė. Anot dietologės, jeigu moterų liemens apimtis siekia daugiau nei 80 cm, o vyrų – daugiau nei 100 cm, pradeda augti taukinė. Ji gamina daug medžiagų, kurios sukelia ir palaiko lėtines ligas.
Vida Tavorienė
SXC.hu.nuotr.
