Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka įsitikinęs, kad jo vadovaujamos tarnybos medikų darbo įkainis turėtų būti bent dvigubai didesnis.
Kaip sako V.Mitka, viena aštriausių Greitosios medicinos pagalbos stoties problemų yra gydytojų trūkumas. Medikai krūviai gerokai didesni, negu leidžia Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos normos.
„Greitosios pagalbos medikai dirba didžiulės rizikos ir streso sąlygomis, tai ištverti gali ne kiekvienas. Be to, greitoji gydytojų vertinama kaip neperspektyvi darbo vieta, – teigia V.Mitka. – Atėjęs dirbti į ligoninės skyrių, gydytojas turi galimybių kilti karjeros laiptais, čia to nėra“.
Atbaido mažos algos
Nuo darbo greitojoje medikus atbaido ir mažas atlygis. Direktorius pateikia pavyzdį, kad ligoninės Priėmimo skyriaus gydytojai gauna maždaug tūkstančiu litų didesnį atlygį nei greitosios, o Terapinio ligoninės skyriaus slaugytoja uždirba nepalyginti daugiau nei greitosios felčerės.
„Ligoninės slaugytoja dirba patalpoje, jos darbas ne toks atsakingas kaip mūsų felčerių, kuriems tenka beveik tokia pat kaip gydytojo atsakomybė diagnozuoti ligonio būklę, parinkti vaistus, – teigia V.Mitka. – Be to, galimybė, kad į kaklą bus įremtas peilis ar pistoletas, dirbant ligoninėje kur kas mažesnė, o mūsų medikai, deja, su tuo susiduria ne taip jau retai. Kai kuriose užsienio šalyse – Vokietijoje, Čekijoje – darbas greitojoje laikomas valstybės tarnyba, žmogus gauna valstybines garantijas, pas mus žmonės neturi motyvacijos dirbti sunkaus ir dar menkai atlyginamo darbo”.
Paramedikų teks palaukti
Gydytojų trūkumas pakoregavo ir Greitosios medicinos pagalbos stoties darbą. Dabar čia nebėra specializuotos pediatrų brigados, tad išsikvietęs reanimacinę brigadą ligonis kartais sulaukia ir pediatro. V.Mitka pripažįsta, kad pediatrams buvo nelengva išmokti teikti skubią pagalbą suaugusiesiems, tačiau esant gydytojų stygiui tai buvo vienintelė išeitis. Gydytojams teko dalyvauti reanimacijos įgūdžių gerinimo programoje, semtis teorinių ir praktinių žinių.
Direktorius neslepia neturintis vilties, kad medikų stygiaus problema bus išspręsta artimiausiu metu. Ne tik gydytojų nebevilioja sunkus darbas greitojoje, bet jau dešimtmetį nė viena mokymo įstaiga Lietuvoje neberengia felčerių. Juos turėtų pakeisti skubiosios pagalbos specialistai, tačiau jų programos kol kas tik rengiamos. Pasak V.Mitkos, jei viskas klostysis sėkmingai, pirmosios skubiosios pagalbos specialistų laidos galima tikėtis sulaukti po ketverių ar penkerių metų, tačiau kiek jų norės dirbti Panevėžyje, niekas negali prognozuoti.
Praėjusiais metais buvo pradėta kalbėti, kad laikyti vairuotojus per didelė prabanga, tad visi jie, dirbantieji greitojoje, turės tapti paramedikais – įgys specialių medicininių žinių. Šis procesas vyksta, tačiau pasirodė, kad tai ne taip lengva įgyvendinti. Paramedikais vairuotojai taps išklausę 1000 valandų kursą, pusę jo sudaro praktinės pratybos.
„Vairuotojai jau išklausė 40 valandų mokymų, jis vyksta etapais, – pasakojo V.Mitka. – Išsiųsti vairuotojų į kursus negalime, nes tektų stabdyti visą tarnybos darbą. Jų pakeisti laikinaisiais taip pat negalima, nes pagal Darbo kodeksą šis darbas nėra laikino pobūdžio. Be to, iškyla ta pati motyvacijos nebuvimo problema: išvažiuoti, lankyti kursus, atitrūkti nuo šeimos žmonės nemato prasmės. Turiu pripažinti, kad paramedikų dar teks palaukti“.
Įkainiai neatitinka realybės
Greitosios medicinos pagalbos stoties darbo valanda įvertinta 46,8 lito. Iš šių pinigų reikia mokėti darbuotojams algas, pirkti medikamentus, kurą, išlaikyti pastatus, automobilius. Direktorius sako, kad esant dabartinėms kainoms šis įkainis turėtų būti bent dvigubai didesnis.
„Greitosios pagalbos tarnybos pagal apmokėjimo tvarką prilygintos logopedinėms tarnyboms, nors jų darbo skirtumai akivaizdūs, – teigia vadovas. – Vienas iškvietimas mums kainuoja 90-100 litų, o reanimacinės brigados – dar brangiau. Ekstremaliomis sąlygomis dirbant aparatūra susidėvi nepalyginti greičiau.
Elektrokardiografai, defibriliatoriai veikia trankomi važiuojant per duobes, neatlaiko sunkios įrangos prikrautų automobilių padangos. Visiems tiems dalykams nupirkti reikia daug pinigų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos komitetas turėtų susirūpinti pakeisti realybės neatitinkančius mūsų darbo įkainius“.
Automobilius tenka ir panešti
V.Mitka pamini daugybę problemų, su kuriomis greitosios pagalbos medikai susiduria ne vienerius metus.
„Didžiulė problema vis dar tebėra prastas gatvių ženklinimas – numerių arba visai nėra, arba jie nematomi naktį, ant kampinių namų išvis nėra užrašų, – vardijo V.Mitka. – Nesuprantama ir vairuotojų pozicija, kai su įjungtais švyturėliais lekiančios greitosios pagalbos mašinos jie nesivargina praleisti. Dažna situacija, kai greitosios automobilis užstatomas kieme. Kartą medikų brigada pateko į situaciją, kai gabenant sunkų ligonį teko kviestis į pagalbą aplinkinius vyrus ir į šalį panešti išvažiavimą užstačiusį lengvąjį automobilį. Nuolatinė problema yra ir tai, kad atliekame bent 30 procentų ne mums priskiriamo darbo: kai savaitę sirgęs žmogus naktį kviečiasi greitąją, galima įtarti, kad dirbame šeimos gydytojų nepadarytus darbus“.
Kaip sako V.Mitka, nors Greitosios medicinos pagalbos stotis kasdien susiduria su daugybe problemų, kalbos apie tai, kad skubios medikų pagalbos panevėžiečiai nebesulauks, negali būti.
„Tenka sukti galvą, kaip išgyventi ir eiti į priekį,– sako stoties direktorius. – Pavyko laimėti darbų saugos konkursą, kieme įrengėme stebėjimo kameras, naktį dispečerė gali matyti, kas stovi prie durų, dirbti tapo saugiau. Visos brigados aprūpintos mobiliojo ryšio telefonais. Tikimės, kad iki metų pabaigos automobilių parkas bus atnaujintas septyniomis naujomis mašinomis. Esame parašę projektų, kurių vertė – 1,2 milijono litų. Jei pavyktų juos laimėti, visi darbai pasistūmėtų“.
Birutė Kronienė
“Sekundė”
“Sekundė”
