Paskutinė statistika rodo, jog sergant nervine anoreksija somatinės komplikacijos, išsekimas ar savižudybė pasiglemžia nuo 5 iki 20 proc. sergančiųjų. Visiškai išsekusiems nuo badavimo dienos stacionaro nepakanka. Kritiškos būklės pacientai vežami į reanimacijos skyrius, guldomi į paprastas ligonines.
„Informacija apie valgymo sutrikimus, jų simptomus, gydymą ir jo galimybes Lietuvoje labai svarbi, nes, kaip teigia „British Journal of Psychiatr“, praėjus trims metams nuo ligos pradžios, visiško pasveikimo tikimybė sumažėja nuo 80 iki 20 proc.“, – įspėja „Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro“ specialistai.
Praėjusiais metais į vienintelę Baltijos valstybėse įstaigą, kurioje gydomi nuo valgymo sutrikimų kenčiantys žmonės, kreipėsi per 400 jaunų merginų ir moterų.
Lietuvoje stebima tendencija , kad plečiasi sergančiųjų amžiaus ribos. Ir nors valgymo sutrikimai dažniausiai prasideda paauglystėje, anoreksija ir bulimija suserga net ir 10-11 metų vaikai.
Gydytojai pabrėžia, jog valgymo sutrikimai – žemo savęs vertinimo problema. Žmogus jaučiasi nevisavertis kūne, kuriame gyvena, galvoja, kad būdamas gražesnis (turėdamas ypatingus raumenis ar lieknesnę figūrą) taps populiaresnis tarp bendraamžių, susilauks daugiau dėmesio, bus labiau mėgstamas, nors iš tiesų tokiu būdu stengiasi išsivaduoti nuo menkavertiškumo.
Paauglystėje, ypatingai brendimo laikotarpiu besaikės dietos lėtiną augimą, sekina organizmą, valgymo sutrikimai dažnai tampa depresijos, nerimo priežastimi, keičiasi paauglių elgesys, kenčia mokslai, dingta noras bendrauti ir linksmintis su bendraamžiais.
Gydymą apmoka ligonių kasos
2001 metais Vilniuje įkurtas Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras naudoja šiuolaikinį valgymo sutrikimų gydymo modelį, sukurtą remiantis Jungtinės Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Kanados specialistų patirtimi.
Pagalbos pacientams programa grindžiama kompleksiniu gydymu ir komandiniu specialistų darbu. Šalia 20 vietų Dienos stacionaro 2005 metais atidarytas 8 vietų paros stacionaras. Turintiems privalomąjį sveikatos draudimą, gydymą apmoka Teritorinės ligonių kasos.
Gydymas vyksta grupėse ir susideda iš trijų nuoseklių žingsnių, kuriuos gali tekti kartoti: Tai motyvacinė terapija – pozityvus motyvavimas gydymuisi; intensyvi programa; palaikomoji terapija – įgūdžių įtvirtinimas, siekiant atkryčių prevencijos.
Intensyvios programos užsiėmimai (kognityvinė-elgesio psichoterapija, psichomotorinė terapija, kūno vaizdo terapija, dietologo konsultacijos ir mitybos planavimas, meno terapija, filmų terapija, socialinių įgūdžių lavinimas, supervizuojami pavakariai) vyksta 20 vietų Dienos stacionare.
Tokiu būdu klientui sudaroma galimybė gydytis ir nenutraukti kasdienės veiklos.
8 lovų stacionare dirba kvalifikuoti gydytojai psichiatrai-psichoterapeutai, psichologai-psichoterapeutai, dietologė, fizinės taikomosios veiklos specialistė, slaugytojos. Prie centro veiklos aktyviai prisideda psichologijos studentai bei kiti savanoriai.
Ieva Urbonaitė