Didelė baimė sustorėti neretai sukelia depresiją, nerimą, žmogus tampa nedarbingas, vengia bendravimo, jam gali prasidėti osteoporozė, atsiranda nenormaliai žemas širdies ritmas, asmuo jaučiasi išsekęs, o sergantiesiems bulimija gresia širdies veiklos sutrikimai, diabetas, skrandžio, stemplės plyšimai. Norintieji atsikratyti šių negalavimų turi kreiptis į specialistus, nes vieniems tai įveikti beveik neįmanoma.
Padeda specialistai
Nervinė anoreksija, nervinė bulimija yra psichiniai valgymo sutrikimai. Anoreksija pasižymi tuo, kad žmogus sąmoningai sumažina kūno svorį, o bulimija pasireiškia persivalgymo priepuoliais ir po jų būnančiu kompensaciniu elgesiu.
Šie sutrikimai dažniausiai kamuoja jaunas merginas, o aplinkiniai ir net artimieji dažnai keletą metų nepastebi, kad šalia jų esantis žmogus klaidingai suvokia savo kūną, kol tai pasireiškia išsekimu. Dažnai ne pats ligonis, o jo artimieji ieško pagalbos, tenka kreiptis į specialistus, reikia psichologo, psichiatro konsultacijų, dietologo paramos ir įvairių terapijos formų.
Lietuvoje yra Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras, kuriame suteikiama pagalba ligoniams. Tai vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse centras, kuriame kvalifikuoti specialistai, taikydami psichoterapiją, psichomotorinės, kūno vaizdo, meno, filmų, socialinių įgūdžių, užduočių terapijos metodus, padeda įveikti šias ligas.
Pasak centro prevencijos projektų vadovės Irinos Lisauskaitės, šioje įstaigoje daugiausia dirbama su merginomis ir jaunesnio amžiaus moterimis iš įvairių šalies miestų ir kaimų. „Nors vaikinai taip pat gali turėti valgymo sutrikimų, tačiau jie rečiau patenka į gydymo skyrių, jiems dažniau taikomos konsultacijos.
Turintieji šių sutrikimų pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją, jis išrašo siuntimą pas mus. Dienos stacionare galime priimti iki dvidešimties žmonių, jiems taikomas gydymas, – apie centro veiklą „Sekundei“ kalbėjo I.Lisauskaitė. – Kadangi vaistų nuo valgymo sutrikimų nėra, medikamentais gali būti gydomos tik pasekmės: depresija, nerimas. Terapijos metodais siekiame atkurti valgymo įgūdžius, o per konsultacijas aiškinamasi ir gilesnės problemos, jos kiekvieno žmogaus labai individualios“.
Centre dirba psichologės-psichoterapeutės, psichiatrės-psichoterapeutės, dietologė, fizinės taikomosios veiklos specialistė. Pacientams taikomos įvairios terapijos rūšys. Kūno vaizdo terapija itin reikalinga, nes ligoniai dažniausiai neteisingai suvokia savo kūno proporcijas.
„Daugelis baisisi savo kūnu, mano, kad yra stori. Jų kūno vaizdo matymas sutrikęs, tad taikoma veidrodžių terapija – stengiamasi parodyti, koks žmogaus kūnas iš tiesų, – apie pagalbos metodus kalbėjo I.Lisauskaitė. – Meno terapija padeda per piešinį atskleisti gilesnes psichologines problemas, nes kartais lengviau yra nupiešti negu pasakyti“.
Dažnai sugrįžta
Vienu metu kiekviename programos žingsnyje gali dalyvauti iki 20 pacientų. Jie skirstomi į du pogrupius: sergantieji nervine anoreksija ir sergantieji nervine bulimija.
Pacientai skatinami aktyviai tarpusavyje bendrauti, paremti vienas kitą ir laisvu laiku, nes gydymas yra sudėtingas.
Pašnekovės teigimu, gydymas trunka nuo keturių iki šešių savaičių, tai priklauso nuo diagnozės sudėtingumo, ar yra kitų sutrikimų. „Deja, šis laikas dažnai būna per trumpas, tad pacientai grįžta, reikia tęstinio gydymo.
Kiek laiko reikia gydyti, turėtų būti nustatoma pagal daugelį kriterijų, tai priklauso ir nuo to, ar ilgai žmogus serga. Užsienio šalyse pacientas gydomas tiek, kiek reikia, tai gali trukti ir metus. Pas mus taip nėra, todėl neretai pasitaiko atkritimų“, – teigė I.Lisauskaitė.
Didelė dalis centre besigydančių valgymo sutrikimų turinčių žmonių pripažįsta, kad serga, tačiau baimė sustorėti mažina gydymo motyvaciją. Centre jie bando išvengti valgymo, tad prižiūrėtojas stebi, ar suvalgomas visas patiekalas. Sunku atsisakyti klaidingų mitybos įpročių, tad tokia priežiūra padeda laikytis paskirtos dietos.
Kadangi kiekvienas išėjęs iš centro susiduria su sunkumais, tad pacientai yra rengiami, kaip turėtų susitvarkyti su iškilsiančiomis abejonėmis, noru sąmoningai mažinti svorį. Itin svarbi artimų žmonių, šeimos narių pagalba. Jie įtraukiami ir į gydymo procesą, dalyvauja komandos darbo aptarimuose. Net ir artimajam išėjus iš centro, šeima turi žinoti, kaip elgtis, kad jam padėtų.
Ligoniui galima valgyti viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Svarbu įsitikinti, kad jo maistas įvairus, kad jis pavalgęs ilsisi, o ne puola sportuoti, neišvemia maisto. Žmogus turėtų prabilti apie savo jausmus, net jei tie jausmai būtų neigiami.
Valgymo sutrikimai paprastai yra pagalbos šauksmas, todėl ligoniui svarbu žinoti, kad šeimai jis rūpi. Reikia parodyti vienas kitam meilę, pagarbą ir supratimą. Valgymo sutrikimai dažnai tarsi parodo, kad ligonis savęs nevertina, tad reikėtų vengti kalbėti apie jo išvaizdą, nes žmogus ir taip visą laiką ties tuo susitelkęs. Net nekalti komentarai apie išvaizdą skatina įkyrias mintis apie kūną.
„Dažnai artimieji pradeda gąsdinti ligonius pasekmėmis. Reikėtų vengti moralinio spaudimo. Tokie žodžiai: „kaip tu negali nevalgyti“, „tau reikia susivaldyti“ tikrai nepadės. Svarbu parodyti rūpestį, motyvuoti pasikeisti, skatinti gydytis“, – tikino specialistė.
Kaip atpažinti sutrikimus?
Valgymo sutrikimai tampa didžiausia ligonių paslaptimi. Jie nenori, kad dar kas nors sužinotų apie ligą. Išgyvenama kaltė, gėda, pasibjaurėjimas savimi, tai skatina slėpti ligą. Žmogus slepia ligos požymius, nukreipia aplinkinių dėmesį nuo savo sutrikusio elgesio, įgunda labai įtikinamai meluoti.
Jei kas nors pastebi sutrikimus, asmuo ligą griežtai neigia ir daro viską, kad įtikintų šeimą, tėvus bei draugus, jog problema neegzistuoja. Taip pat sėkmingai liga slepiama nuo gydytojų bei terapeutų. Sutrikimas ir priklausomybė nuo jo tampa tokie galingi, kad žmogus net neabejoja savo paties sugalvotu melu ir sutrikusio elgesio normalumu.
Dažnai labai sunku pastebėti, kas vyksta šalia. Tėvai vaikus mato kasdien ir neturi galimybės į juos pažvelgti iš tam tikro atstumo, o ligonio elgesys gali keistis pamažu ir atrodyti įprastas, normalus. Dažnai artimieji nenori matyti atsiradusių problemų. Kai kurie tiki, kad tai tik laikina, arba yra įsitikinę, kad sutrikęs elgesys neegzistuoja. Tėvai atsakingi už vaikų gerovę, todėl nenori patikėti, kad viskas gali būti taip blogai.
„Tai psichologinė problema, ją sudėtinga spręsti. Svarbu pastebėti ryškius ligos signalus. Sergantieji anoreksija palaiko mažą kūno svorį, lengva pastebėti, jei svoris krinta greitai, tačiau taip būna ne visada. Reikia žinoti, kad anoreksijai būdinga ne tik badavimas, bet ir perdėtas domėjimasis svoriu, dažnai atsisakoma valgyti, daug sportuojama, atsiribojama nuo draugų, ligoniui būdinga prasta nuotaika. Mergina, nors ir atrodo plona, sako, kad yra stora, tai – anoreksijos požymiai, – apie tai, kaip atpažinti ligą, kalbėjo I.Lisauskaitė. – Bulimijai būdingi persivalgymo priepuoliai, tačiau yra didelė baimė sustorėti, jaučiama gėda, kaltė. Maisto žmogus atsikrato sukeldamas sau vėmimą arba vartodamas vaistus“.
Pastebėjus valgymo sutrikimų reikia apie tai pasikalbėti su sergančiuoju. Pasirinkite nuošalią ir ramią vietą, kalbėkite ramiai, atvirai, parodykite nuoširdų rūpestį. Pasiūlykite sunkumus aptarti su specialistu, tačiau reikėtų vengti konfliktų ir kovos, visa tai gali siekti sukelti ligonis. Neskatinkite gėdos ir kaltės jausmo dėl sutrikusio elgesio, pažiūrų, nieko nesmerkite. Artimiesiems svarbu laiku pastebėti ligą ir imtis tinkamų priemonių.
Gali pasibaigti mirtimi
Nors apie anoreksiją ir bulimiją nuolat kalbama, tačiau dalis ligonių miršta dėl kilusių sveikatos sutrikimų ar gyvenimą pabaigia savižudybe. „Visos ligonių gyvenimo sritys nukenčia. Ne tik sumažėja darbingumas, pablogėja santykiai šeimoje, bet atsiranda ir kitų komplikacijų.
Merginoms gali sutrikti mėnesinių ciklas, jos gali būti nevaisingos, tačiau laiku gydantis viso to dar galima išvengti. Sergantiesiems anoreksija gali išryškėti osteoporozė, kaulų retėjimo liga, bulimijai būdingos ir stomatologinės problemos, dėl elektrolitų disbalanso gali sustoti širdis. Žinoma, psichologinės problemos sukelia minčių apie savižudybę, dalis jų ir įvyksta“, – apie pasekmes kalbėjo „Sekundės“ pašnekovė.
Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas, diabetas, inkstų, širdies ligos, kraujospūdžio sutrikimai, sausa oda ir plaukai, jų slinkimas – tai tik dalis valgymo sutrikimų galimų reakcijų. Net apie 20 procentų sergančiųjų anoreksija miršta. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jo laukia mirtis. Mirtingumas nuo bulimijos siekia 3 procentus.
Ne tik šeimos nariai, bet ir mokymo specialistai turėtų imtis priemonių, jeigu mano, kad šalia jų egzistuoja tokia problema kaip valgymo sutrikimai. Norintieji daugiau sužinoti apie šių ligų požymius, pasekmes, paplitimą, priežastis, gydymą turėtų kreiptis į Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro darbuotojus. Jie gali surengti pažintinę ar prevencinę paskaitą bet kuriame mieste.
Daugiau informacijos apie ligą, patarimų artimiesiems, medžiagos specialistams galima rasti tinklalapyje www.valgymosutrikimai.lt. Centras parengė, išleido ir nemokamai platina iliustruotą mokomąją medžiagą „Valgymo sutrikimai, kūno vaizdas ir savigarba“, skirtą specialistams, dirbantiems su vaikais, paaugliais, jaunimu, lankstinuką „Valgymo sutrikimai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija“, kuriame galima rasti informacijos apie pagrindinius valgymo sutrikimus. Centro skrajutėse aprašomi ligų simptomai, yra trumpas testas, leidžiantis įvertinti, ar kamuoja būdingi valgymo sutrikimų požymiai.
Neringa Sirtautienė
Nuotr. Didelė baimė sustorėti neretai sukelia depresiją, nerimą, žmogus tampa nedarbingas, vengia bendravimo, jam gali prasidėti osteoporozė, atsiranda nenormaliai žemas širdies ritmas, asmuo jaučiasi išsekęs.
“Sekundė”
