Įvairūs produktai
Nuo seno žinomas posakis, kad nėščia moteris turi valgyti už du. Vadinasi, ji, pasirinkdama maistą, turi galvoti ne tik apie save, bet ir apie būsimą kūdikį.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Onos Paškonienės, šis posakis neturėtų būti suprantamas tiesiogiai, svarbu, kad besilaukianti moteris valgytų kiek nori ir ko nori, bet tai ji turėtų daryti dažniau, rinktis mažesnes maisto porcijas, atsižvelgti į produktų vertę.
„Jeigu moteris nori picos, žinoma, gali ją valgyti. Jai reikia visų medžiagų ir vitaminų, ir mineralų, ir angliavandenių ar riebalų. Svarbu, kad nėščioji pasirinktų, kas jai geriau. Organizmas pasisavina jam naudingas medžiagas, tik nereikėtų valgyti labai daug makaronų, bandelių, riešutų, nes perteklius kaupsis ir moteris labai sustorės, o visi kiti produktai reikalingi“, – tvirtino gydytoja.
Medikė įsitikinusi, kad netinkamo maisto nėra, tik reikia šiek tiek riboti labai aštrių, rūkytų gaminių vartojimą, bet jeigu būsima mama nori jų valgyti, jai tai nedraudžiama. Nėščiajai reikėtų valgyti 5-6 kartus per dieną. Ji turėtų gauti ir pieno produktų, ir kruopų, vaisių, daržovių, mėsos. Sakoma, kad dažnas žuvies valgymas gali pakenkti, tačiau, pasak O.Paškonienės, svarbu valgyti žuvies gaminių, o moteris tiek nesuvalgys, kad pakenktų vaisiaus sveikatai.
„Nepritariu tik vienam – vegetarizmui. Nėščiai moteriai svarbu valgyti mėsos gaminių. Besilaukiančiai moteriai jų atsisakymas tolygus savižudybei, nes joms mėsa, baltymai, kiaušiniai yra būtini produktai, nors vegetarai sako kitaip, bet gyvulinės kilmės produktai organizmui labai reikalingi“, – tikino akušerė-ginekologė.
Pirmąjį trimestrą nėščiąsias dažnai pykina. Kai kvapai erzina, bet koks maistas sukelia šleikštulį, sunku valgyti sočiai. „Jei moteris negali valgyti, svarbu neišsigąsti. Vaisius gauna pakankamai maisto medžiagų, tik būsimai mamai būtina vartoti daug skysčių. Aišku, yra atvejų, kai gerti negali, tada tenka jų sulašinti, kad moteris ir kūdikis jaustųsi gerai, – paaiškino specialistė. – Jeigu pirmus mėnesius nėščioji negali valgyti, geriau, kad ji nebūtų virtuvėje, vengtų kvapų, o pabandytų vartoti tai, ko nori, ir nebijotų dėl vaiko – jam tikrai nepakenks“.
Vandens svarba
Nėščia moteris per parą turėtų išgerti apie du litrus skysčių. „Pienas, kefyras, limonadai nėra tai, ko jai reikėtų. Tai turėtų būti vanduo. Moteris turi nešiotis buteliuką su vandeniu, nes jai reikia per dieną išgerti ne mažiau nei du litrus“, – perspėjo gydytoja. Jeigu nėščioji abejoja, ar vartoja pakankamai skysčių, reikėtų pažiūrėti į šlapimo spalvą. Jeigu jis tamsiai geltonas, reikėtų gerti daugiau vandens.
Gydytoja O.Paškonienė tikino, kad mėgstančioms kavą moterims nėštumo metu nebūtina jos atsisakyti. „Jeigu iki nėštumo kasdien gėrė kavą, tai ir toliau gali ja mėgautis. Svarbu tik nedidinti jos kiekio. Kava yra antioksidantas, tad nereikia jos bijoti. Žinoma, jei geria devynis puodelius per dieną, moteris nepailsės, todėl svarbu turėti saiką, – tikino akušerė-ginekologė. – Kategoriškai esu prieš rūkymą. Manau, kad cigaretę traukianti nėščioji daro nusikaltimą, ji net neturėtų būti prirūkytoje patalpoje“.
Daugiau skysčių reikia vartoti moterims, kurias kankina rėmuo. Tai dažniausiai aktualu trečiąjį nėštumo trimestrą, tad gydytoja pataria tokiais atvejais vartoti daugiau skysčių, valgyti mažais kiekiais, rinktis tik neaštrų maistą. Nėščioji neturėtų valgyti gulėdama, o jeigu šie patarimai nepadeda, vaistinėse yra rūgštingumą mažinančių medikamentų, tik dėl jų vartojimo vertėtų pasitarti su specialistu.
Vitaminai
Būsimos mamos ir vaisiaus sveikatai reikalinga folio rūgštis, geležis, magnis, kalcis. Pirmojo nėštumo trimestro metu, jeigu moteris jaučiasi gerai, vitaminų gerti gydytoja O.Paškonienė nerekomenduoja, reikiamą jų kiekį galima gauti su tinkamais maisto produktais.
Folio rūgšties yra daržovėse, pieno produktuose, kepenyse, mielėse. Geležies galima gauti iš mėsos, žuvies, kepenų, kiaušinio trynio, duonos, kai kurių žalialapių daržovių, riešutų, pupelių. Magnio šaltinis – liesas pienas, liesa mėsa, neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai, duona. Kalcio yra pieno produktuose, žalialapėse daržovėse, žirniuose, pupelėse, riešutuose, citrinose.
„Vasarą vitaminų reikia mažiau, tačiau pavasarį, kai yra antras ar trečias nėštumo trimestras, galima jų gerti. Vaistinėse siūloma labai daug vitaminų, tačiau visi, kurie skirti nėščiosioms, yra panašios sudėties, tad nesvarbu, kokius išsirinkti. Dažniausiai jie skiriasi tik skoniu. Būna, kad vartojant vitaminus nemaloniai atsirūgstama, tada reikėtų netinkamus pakeisti kitų gamintojų siūlomais papildais. O jeigu moteriai nemalonu juos vartoti, tai ir nebūtina“, – tikino „Sekundės“ pašnekovė.
Kiekviena būsima mama lankosi pas specialistą, jai atliekami tyrimai, tad svarbu žinoti tyrimų rezultatus. Jie parodys, ar reikia papildomų preparatų. Dažnai moteriai trūksta geležies, prastesnis hemoglobino rodiklis. Tačiau papildomai geležies vartoti reikia tada, kai įtariama, kad atsargų tikrai nepakanka. Dažniausiai papildomas nedidelis geležies kiekis skiriamas antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Magnio preparatai vartojami prasidėjus raumenų mėšlungiui. „Anksčiau magnis buvo skiriamas esant persileidimo grėsmei, tačiau tai jau atgyveno, yra kitų gydomųjų metodų, o magnio preparatai išrašomi, kad padėtų moteriai išvengti mėšlungių. Jis reikalingas ir gydant hipertenziją“, – pasakojo O.Paškonienė.
Ar kontroliuoti svorį?
Neretai teigiama, kad nėštumo metu moteris turėtų priaugti 11-16 kg svorio, o jei prieš pastodama turėjo antsvorio, jai patariama priaugti ne daugiau kaip 7 kilogramus. „Patarčiau labai nesirūpinti svoriu, limito tikrai nėra.
Nieko tokio, jei priaugama ir dvidešimt penkis kilogramus, tik vėliau bus sunku atsikratyti antsvorio. Jei besilaukiančioji nori valgyti, ji tai ir turi daryti. Daug svarbiau atskirti, ar moteris priauga svorio, ar ji tinsta. Būna, kad nėščiosios organizmas neišskiria reikiamo skysčių kiekio, tad kaupiantis jiems tinstama, o ne storėjama.
Tokiu atveju reikia skaičiuoti, kiek išgeriama ir kiek išskiriama skysčių, šie skaičiai turėtų būti beveik lygūs. Jei moteris išskiria mažiau, nei suvartoja, jeigu tinsta rankos, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu“, – perspėjo gydytoja O.Paškonienė.
Pastebima tendencija, kad gimsta vis didesni ir aukštesni vaikai. Anot akušerės-ginekologės, negalima teigti, kad motinos mityba yra pagrindinis dalykas, lemiantis šią tendenciją. „Tai gali turėti įtakos, tačiau taip teigti negalima. Mityba turi reikšmės, jeigu mama valgo lengvai pasisavinamus produktus, kurie virsta riebalais, tai gali turėti įtakos ir naujagimio svoriui. Tačiau vaikų svorį ir ūgį labiau lemia genetika, dabar aukštesni žmonės, tad ir naujagimiai gimsta didesni“, – įsitikinusi O.Paškonienė.
Dienos režimas
Nėščiosios savijautai daug įtakos turi ne tik mityba, bet ir jos dienos režimas, dėvimi drabužiai, avalynė. Žinoma, jeigu būsimą mamą kankina tokie simptomai, kaip seilėtekis, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, rėmuo, mėšlungis, to sunku išvengti, tačiau mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, tinkamas poilsis, geras miegas padeda jai pasijusti geriau. Atsipalaidavimo pratimai, šiltas dušas, rami muzika gali daryti stebuklus, tik svarbu rasti laiko šiems malonumams.
Pasak gydytojos O.Paškonienės, nėščia moteris neturi atsisakyti mėgstamos veiklos. „Labai svarbu daug vaikščioti gryname ore, mankštintis. Mankšta naudinga, tik nereikia įvesti naujų pratimų. Jei moteris plaukiodavo, ir toliau tai gali daryti, jei važinėdavo dviračiu, taip pat neturėtų mesti šios veiklos. Tik būtina sumažinti krūvius, kad ji nepervargtų. Judėjimas labai naudingas.
Bijančiosioms sportuoti pratimus reikėtų aptarti su specialistu, – patarė O.Paškonienė. – Nuovargis nėra gerai, tad nėščioji turi gerai išsimiegoti, dėvėti patogius drabužius, avalynę. Besilaukiančiajai nereikėtų pamiršti madingos ir jai tinkamos aprangos. Juk dabar pavasaris, tad nuotaika turi būti gera, o tai teigiamai veiks ir moters, ir vaisiaus savijautą“.
Neringa Sirtautienė
Nuotr. Besilaukiančios moters organizme vyksta daug pokyčių ir reikia papildomos energijos, maisto medžiagų, tad ji turi valgyti kuo įvairesnių maisto produktų, kuriuose yra baltymų, angliavandenių, ląstelienos, riebalų.
“Sekundė”
