GYDYTOJOS KONSULTACIJA
2007 m. Gegužės 8 d.
Užrašė Natalija KONDROTIENĖ Spausdinti Komentarai (1)
„Mano dešimtmetis sūnus mokykloje atsisako pietauti. Tikina, kad valgykloje maistas neskanus, be to, ir bendraklasiai neina valgyti mokyklos maisto. Visi perka sausainius, traškučius ir šokoladus iš automatų ar prekybos kioskų. Augančiam organizmui reikia itin daug medžiagų, vitaminų ir mineralų, todėl neramu, kad vaikas nepietauja, nevalgo karšto maisto. Ar taip nepakenks savo sveikatai? Kokios gali būti pasekmės?“
— Netinkama mityba sąlygoja ne tik virškinimo sisitemos ligas — sutrinka skydliaukės funkcija, vystosi anemija, sutrinka kaulų vystymasis, atsiranda tikimybė susirgti osteoporoze.
šiaulių apskrityje vaikų iki 14 metų sergamumas virškinimo sistemos ligomis nuo 2003 metų išaugo beveik 40 procentų, vyrauja gastritai ir skrandžio opos.
Jei maisto energinė vertė bus per didelė — skatins nutukimą, o nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir net vėžio rizikos veiksnys. Jei maisto energinė vertė per maža — organizmas nusilpsta, sutrinka vaiko augimas ir raida.
Mokiniai privalėtų ramiai papusryčiauti, nes sočiai papusryčiavęs vaikas geriau susikaupia ir įsimena, jaučiasi energingesnis. Mokyklose turi būti sudarytos vaikams pavalgyti ir gauti šilto maisto.
Tačiau šis higienos normos reikalavimas mokyklose vykdomas tik iš dalies: maitinimas organizuojamas, bet pertraukos yra per trumpos, kad vaikai ramiai pavalgytų, o patiekalai neretai nepatrauklūs. Daugelis, ypač vyresniųjų klasių vaikų apskritai mokykloje nevalgo, kartais net ir neatsigeria. Tai labai kenkia sveikatai ir po ilgesnio laiko gali atsirasti rimtų tiek virškinimo, tiek nervų sistemos sutrikimų.
Gana didžiulė rizika susirgti gastritu ar skrandžio opą, kai tuščias skrandis užkemšamas sausais aštriais užkandžiais, tokiais kaip bulvių traškučiai. Kad nebūtų sekinamas jaunas organizmas, svarbu valgyti ne rečiau kas 3,5-4 valandas.
Valgydamas retai vaikas labai išalksta, valgo skubėdamas, blogai sukramto, pagaliau iš karto suvalgo daug maisto, kuris ištempia skrandžio sieneles, jos negali laisvai judėti, maistas ilgiau būna skrandyje, dirgina skrandžio gleivinę. O tai ir sąlygoja virškinamojo trakto susirgimus.
Būtina atsiminti, kad vaikų ir suaugusiųjų maitinimasis skiriasi iš esmės. Jeigu suaugusiems, paprastai rekomenduojama mažinti angliavandenių kiekį gaunamą su maistu, tai jaunam bręstančiam organizmui atvirkščiai — angliavandeniai atlieka svarbų energijos šaltinio vaidmenį. Svarbu žinoti, kad dietos, skirtos suaugusiems įveikiant antsvorį, jaunam organizmui gali būti pražūtingos.
Užrašė Natalija KONDROTIENĖ
“Šiaulių kraštas”
