Darbas paskatino ligos atsiradimą
šiaulių rajono gyventoja Irma Petrauskienė prieš porą metų pajuto kojų skausmus, maudimas bei tempimas dažniausiai vargina po darbo dienos. Moteris dirba kirpykloje — visą dieną stovi.
Dvidešimt ketverių metų Irma gyvena užmiestyje, beveik kiekvieną dieną važiuoja į darbą šiauliuose. Prisipažino, kad kirpėjos darbas yra labai sunkus, namo parvažiuoja „vos vilkdama kojas“.
„Maniau, kad kirpėjos darbas — kurti grožį, su žirklėmis ir džiovintuvu mojuoti. Padirbėjau ir supratau, kad tai yra sunkus fizinis darbas. Vyras juokiasi, kad jis taip ūkyje nepavargsta, kaip aš kirpyklos salone“, — juokiasi moteris.
Kojų skausmus Irma ėmė jausti periodiškai beveik po metų, kai pradėjo dirbti kirpykloje. Pradžioje pamausdavo blauzdas tik po itin varginančios darbo dienos, kuomet pailsinti kojų visą dieną neturėdavo kada. Vėliau maudimas dažnėdavo, kojos ėmė tinti, atsirasdavo pastovus skausmas, naktimis raumenis sutraukdavo mėšlungis. Po kurio laiko pastebėjo, kad ant blauzdų atsirado guzeliai, išryškėjo kai kurios venos.
Prisipažįsta, kad anksčiau bet kokia proga avėdavusi aukštakulnius batelius, nes tokia avalynė patiko labiausiai. Ją teko paslėpti spintoje ir pamiršti, nes ėmė kelti daugiau skausmo negu džiaugsmo.
„Iš pradžių į darbą ateidavau, lyg būčiau manekenė — su įspūdingais aukštakulniais. Vakarais vos ne su ašaromis akyse parvažiuodavau namo. Kojas taip mausdavo, mieliau būčiau ėjusi basa“, — pasakoja moteris.
Pasak Irmos, dauguma kirpėjų yra susidūrusios su šia problema, todėl jaunajai kolegei patarė įsigyti tepalų, po darbo kojas pailsinti pakėlus aukščiau. Moteris tikina, kad tokios priemonės, kol kas, gelbėja. Gydanti gydytoja Irmą perspėjo, kad nepašalinus ligą skatinančių priežasčių venų išsiplėtimas progresuos, tuomet pagelbėti bus galima tik chirurginiu būdu.
Skausmai dažniausi moterims
Medikai pastebėjo, kad venų išsiplėtimas yra viena labiausiai paplitusi venų liga, kuri dažniausiai kamuoja 20-30 metų moteris. Dėl per didelių jungiamojo audinio apkrovų, ypač kai dirbama stovint ar nėštumo metu, suyra venų vožtuvai, todėl padidėja spaudimas venose ir skystis per venų sieneles išspaudžiamas į audinius. Dėl to kojos patinsta, tampa sunkios, nuvargusios. Naktį ilsintis susikaupęs vanduo dažniausiai išnyksta, tačiau neretai atsiranda skausmingi spazmai.
„Venų išsiplėtimas gali kamuoti ir moteris, ir vyrus. Moterims išryškėja dažniausiai po nėštumo. Paveldimumas turi itin daug įtakos ligos atsiradimui. Šitaip išsiplėtusias venas galima pašalinti tik atlikus chirurginę operaciją“ — sakė šiaulių apskrities ligoninės II chirurginio skyriaus vedėjas Vincas Abalikšta.
Kai venos labai išsiplėtusios, itin lengvai ir greitai prasideda jų vidinių sienelių uždegimas. Taip susergama venų uždegimu, taip pat jose gali atsirasti kraujo krešulių ir skausmingų pabrinkimų paviršiuje prie pažeistų išsiplėtusių venų.
Kraujagyslių užsikimšimai — trombozės — dažniausiai pasitaiko giliau esančiose kojų ir dubens venose. Šminės trombozės atveju reikalingas neatidėliotinas intensyvus medicininis gydymas.
Pasak šiaulių apskrities ligoninės II chirurginio skyriaus vedėjo Vinco Abalikštos gydymas tepalais nėra efektyvus, geriausiai šią problemą išsprendžia operacija.
šalto vandens procedūrų taikymas nėštumo metu dažniausiai padeda išvengti venų išsiplėtimo. Specialių elastinių kojinių mūvėjimas nėštumo metu ypač rekomenduojamas moterims, turinčioms paveldėtą polinkį į venų išsiplėtimą. Gydytojai teigia, kad dažniausiai šis negalavimas kankina žmones, dirbančius stovimą, sėdimą darbą.
Norint išvengti venų išsiplėtimo, rekomenduojama:
* vengti ilgo sėdėjimo, o ypač–stovėjimo;
* vengti ankštų batų, aukštų kulniukų ir per ankštų kojinių;
* vengti ilgai kaitintis saulėje ar maudytis karštame vandenyje;
* būtina vengti antsvorio.
* patariama valgyti daug daržovių;
* vartoti vaistažolių — gudobelės, grikių arba jonažolių. Ligą gerokai palengvinti galima ir vartojant kaštonų ekstraktą.
* judėjimo pratimai skatina kraujo grįžtamąjį srautą iš venų per vadinamąją raumenų pompą;
* periodiškai kojas iškelti aukštyn.
Ieva BALSEVIČIŪTĖ
“Šiaulių kraštas”