Kaip rašo environment.newscientist.com, R.Ennoas su kolegomis Mančesterio miestą naudojo kaip savo tyrimo objektą. Naudodamiesi dviem kompiuteriniais modeliais – vienas skaičiavo klimato kaitą, o kitas lietaus vandens nutekėjimą – jie nustatė kaip pasikeistų miesto klimatas, jei pasaulinis šiltnamio dujų kiekis ir toliau didės tokiu pačiu greičiu.
„Nustatėme, kad nesikeičiant šiltnamio dujų emisijos tendencijoms temperatūra Mančesteryje iki 2080 padidės 4 laipsniais“, – sakė mokslininkas.
Bet pakoregavus miesto planą ir padidinus augalais apsodintus plotus mokslininkai pastebėjo, kad temperatūros padidėjimas gali būti visiškai kompensuotas. „10 proc. padidinus žaliuosius plotus paviršiaus temperatūrą iki 2080 metų sumažintume 4 laipsniais“, – sakė mokslininkas.
Augmenija artimiausios aplinkos temperatūrą sumažina kuomet per lapus garuoja augalo sugertas vanduo – labai panašiai aušinančiai veikia prakaitavimas. Mokslininkai teigia, kad žaliųjų plotų didinimas nebūtinai reiškia naujų parkų įrenginėjimą. Pavyzdžiui, panašiu poveikiu pasižymėtų žalioji stogo danga – klojamos velėnos juostos, apsodinamos sukulentais – kuri yra dažnai naudojamais Vokietijoje.
„Net jei nedidelė miesto pastatų dalis būtų žaliais stogais, poveikis būtų didžiulis“, – teigė R.Ennosas.
Ekologijos ir hidrologijos centro (D.Britanija) mokslininkas Chrisas Huntingfordas sakė, kad jei žmonės nepradės žymiai keisti gyvenimo būdo, tai kintant klimatui šiluminis stresas bus daugiausiai susirūpinimo kelianti sveikatos problema miestų gyventojams.
„šie nauji rezultatai yra labai ryškūs, ir, jei jie teisingi, tuomet santykinai nedideli miestų pakeitimai būtų pakankami kovojant su ateities oro temperatūros nepageidaujamais poveikiais“, – sakė C.Huntingfordas.
Bet jis įspėjo, kad tyrimo rezultatai yra tokie ryškūs, jog juos reikia patikrinti kitais tyrimais. Jis mano, kad tai būtų galima padaryti keičiant parkų plotus egzistuojančiuose miestuose „kad patikrinti, ar temperatūrą galima pakeisti jau dabar“.
C.Huntingfordas taip pat nurodo, kad labai svarbu būtų patikrinti, ar papildoma augmenija vėsumą pritrauktų ir naktimis. „šis laikotarpis yra labai svarbus, nes kūnui reikia pailsėti nuo dienos šilumos pertekliaus“, – sakė ekologas.
Tyrimų rezultatai byloja, kad didelės dalies 2003 metų karščio bangos metu Prancūzijoje ištikusių mirčių priežastis buvo faktas, kad žmonės naktį negalėjo pailsėti nuo dieną išvarginusio karščio.
Aigustės Tavoraitės nuotr.
