Tačiau gydytojo ar kelių gydytojų nuomonė, be abejo, turi didžiausios įtakos paciento pasirinkimui, nes objektyviai paciento sveikatos būklę gali įvertinti tik specialistai. Tad kuo vadovaujasi medikai, jeigu iškyla klausimas dėl širdies veiklos stabilumo operacijos metu?
Į klausimą atsako šiaulių apskrities ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėjas Alfonsas ANDRULIS:
— Pirmiausia atliekamas pradinis širdies būklės vertinimas. Labai svarbi yra anamnezė, paciento apklausimas apie jo persirgtas ligas, savijautą, vartojamus vaistus ir kt. Pageidautina šeimos gydytojo informacija apie anksčiau darytus tyrimus, diagnozuotas ligas. Daug priklauso nuo operacijos skubumo ir jos pobūdžio. Paciento, kuriam reikalingas chirurginis gydymas, vertinama dabartinė būklė, daroma elektrokardiograma. Tai leidžia spręsti apie paciento funkcinį pajėgumą ir riziką, kuri gali būti maža, vidutinė ar didelė.
Didelė rizika yra tų pacientų, kurie neseniai (prieš mėnesį) yra patyrę miokardo infarktą, sergantys sunkia krūtinės angina, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, yra ryškių ritmo sutrikimų, sunkių širdies vožtuvų ligų.
Vidutine rizika galima laikyti vidutinio laipsnio krūtinės anginą, seniai buvusį miokardo infarktą, kompensuotą širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą, inkstų funkcijos nepakankamumą.
Maža rizika — paciento vyresnis amžius, elektrokardiogramoje matomi kai kurie pakitimai, prieširdžių virpėjimas, persirgtas insultas, nekontroliuojama sisteminė hipertenzija.
Toliau rizikos pobūdį tenka svarstyti atsižvelgiant į pačią operaciją. Didelės rizikos operacija yra tokia, kurią reikia atlikti skubiai. Rizikingos yra aortos ir stambiųjų kraujagyslių, taip pat ir periferinių kraujagyslių operacijos, visos procedūros, kurių metu ryškiai pakinta organizmo skysčių balansas, kai prarandama daug kraujo.
Prie vidutinės rizikos operacijų priskiriamos ertminės pilvo ir krūtinės ląstos, miego arterijos, neurochirurginės (galvos ir kaklo), ortopedinės bei prostatos operacijos.
Kardiologijos požiūriu, mažos rizikos yra endoskopijų procedūros, kai kurios laparoskopijos operacijos, paviršinės biopsijos, krūties, kataraktos operacijos.
Dažniausiai užtenka tokio bendro įvertinimo, kad būtų galima padaryti išvadą dėl kardiologinės rizikos. Tačiau yra situacijų, kai reikia detalesnio kardiologinio įvertinimo.
Pavyzdžiui, svarstoma — gal pirmiau operuoti širdies vainikines kraujagysles, atlikti angioplastiką (kraujagyslių plėtimą), po to — daryti kitą būtiną chirurginę operaciją. Specialistai teigia, kad esant stabiliai paciento būklei priešoperacinė angioplastika, koronarų šuntavimas nėra būtinas, nes tai rizikos nesumažina.
Tačiau laikomasi nuomonės, kad prieš didesnės apimties operaciją reikia koreguoti vožtuvus. Aukštas kraujospūdis yra rizikos faktorius, todėl rengiantis planinei operacijai hipertenziją būtina pagydyti. Ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas) — maža rizika, bet jeigu yra nesureguliuotas širdies plakimo dažnis, prieš operaciją būtina jį sureguliuoti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. Kardiologas Alfonsas Andrulis.
“Šiaulių kraštas”
