Padės atsikratyti antsvorio
Iš išdžiovintos vaistinės augalinės žaliavos namie galime pasiruošti vaistažolių arbatų, kurias specialistai vadina nuovirais ir užpilais. Verta įsidėmėti, kad paros dozė – vienas valgomasis šaukštas (6 g) vaistinės augalinės žaliavos. Tinkamai paruoštos ir vartojamos vaistažolių arbatos yra puiki profilaktinė ir žmogaus organizmą stiprinanti priemonė.
Vieną du mėnesius kasdien siūloma gerti skirtingos augalinės žaliavos arbatos organizmui stiprinti ir ligų prevencijai, o po savaitės vėl grįžti prie pirmos, kaip pateikiama šiame straipsnyje.
Pirmadienį pradėkime pasiruošę graikinių riešutmedžių lapų (Juglandis folium) arbatą. Graikinių riešutmedžių lapuose susikaupę raugai ir eteriniai aliejai slopina bakterijų ir kitų mikroorganizmų veiklą, flavonoidai išsiskiria uždegimo slopinamuoju poveikiu.
Lapų arbata vartojama kaip medžiagų apykaitą gerinantis, organizmą stiprinantis, viduriavimą gydantis, sutraukiantis vaistas. Ši arbata mažina gliukozės kiekį kraujyje ir turėtų sudominti norinčius atsikratyti kelių kilogramų antsvorio. Tačiau būkite atsargūs, graikinių riešutmedžių lapų užpilas gali sukelti pykinimą ir vėmimą žmonėms, kurių jautrus skrandis.
Tinka, kai šalta ir tamsu
Antradienį tiktų gerti rausvažiedžių ežiuolių žolės (Echinaceae purpureae herba) arbatą, kuri stiprina organizmo atsparumą. Ši arbata netinka nėščioms moterims, sergantiems tuberkulioze, leukoze, AIDS, alergiškiems astrinių šeimos augalams.
Trečiadienį pravers pipirmėčių lapų (Mentha pipiritae folium) arbata. Kas gi nepažįsta gaivaus mentolio kvapo? Anksčiau tokią arbatą vartojo gripui gydyti. Ji tinka šaltos dienos vakarą, ypač dabar – tamsiuoju ir šaltuoju metų laiku, nes ši arbata geriausiai šildo organizmą. Tačiau ji netinka sergantiesiems tulžies akmenlige ir alergiškiems pipirmėtei.
Ketvirtadienį – trispalvių našlaičių lapų (Violae tricoloris herba) arbata. Šio mažo augalėlio gydomoji galia tiesiog nenusakoma – šalina iš organizmo visus nuodus.
Padės valyti organizmą
Penktadienį pasimėgaukime raukšlėtalapių erškėčių vaisių (Rosa pseudofructus) arbata. Erškėčių vaisiai – viena vitaminų turtingiausių žaliavų, jų preparatai vartojami, kai trūksta vitaminų.
šie vaisiai išsiskiria šlapimo varomuoju ir vidurių laisvinamuoju poveikiu. Erškėčių vaisių arbata yra puikaus skonio, malšina troškulį, stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Prieš geriant erškėčių arbatą reikia perkošti, kad joje neliktų plaukelių, galinčių sudirginti virškinamąjį traktą.
šeštadienį gerkime dilgėlių žolės (Urticae herba) arbatą, kuri išsiskiria švelniu šlapimo varomuoju poveikiu, valo kraują ir skatina jo gamybą. Dilgėlių lapai yra polivitaminų, kraujavimą stabdančių mišinių sudedamoji dalis. Pabrėžtina, kad švieži dilgėlių lapai arba iš jų paruoštos arbatos išsiskiria vidurių laisvinamuoju poveikiu, todėl ypač tinka ankstyvą pavasarį organizmui valyti. Be to, dilgėlių preparatai gerina odos funkcijas. Ši arbata netinka, kai yra padidėjęs kraujo krešėjimas. Ilgai vartojant dilgėlių preparatus gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla, atsirasti alergija.
Sekmadienį pasimėgaukime krūminių sidabražolių lapų ir žiedų (Potentillae fruticosae folium cum flore) arbata, kuri dar vadinama Kurilų arbata ir yra antioksidantas.
“Klaipėda”
SXC nuotr.