Ar tikrai taip?
Deja, čia pasigirstų ir labai daug prieštaravimų. Ar maža yra konkrečių pavyzdžių, kai žmogus, susapnavęs įspūdingą sapną, jį papasakoja, o paskui apie tai žinoję žmonės tampa sapno išsipildymo liudininkais?
Lemties ir ateities pranašystės
Žmonijos istorijoje yra užfiksuota ir vėliau paskelbta daug sapnų, kurie turėjo didelės svarbos ne tik atskirų žmonių, bet ir tautų likimui.
Gali būti, kad pasaulis būtų visai kitoks, jei nebūtų buvę įspėjančio Achilo sapno Trojos mūšio išvakarėse arba Aleksandro Makedoniečio, Žanos D’Ark, Napoleono Bonaparto pranašiškų sapnų.
Aleksandrui Makedoniečiui prieš mūšį dėl Tiro miesto, kurio sėkme jis abejojo, prisisapnavo šokantis fakyras. Sapnų žinovas jam išaiškino, kad toks sapnas reiškiąs sėkmę kovoje. Mūšis buvo laimėtas.
Paskutinis actekų valdovas – žynys Montesuma prieš ispanų įsiveržimą į šalį pasakojo sapnavęs prie jo besiartinantį žmogų, raitą ant kažkokio aukšto gyvūno su karčiais, panašaus į elnią, tik be ragų. O Montesumos sesuo žynė Papancija regėjo laivą, pilną baltų, barzdotų vyrų, apsiginklavusių geležies įnagiais. Jie buvę panašūs į senuosius dievus. Aiškindama abiejų sapnus, Papancija sakė broliui, jog iš už vandenyno greitai atkeliaus nauji actekų žemių šeimininkai.
Montesuma galėjo ginti savo valdomas žemes, tačiau jo ir sesers regėti pranašiški sapnai liudijo, kad tai būtų beprasmiška, nes šalies likimas jau nulemtas. Todėl išsilaipinęs su savo kariauna Kortezas actekų žemes užėmė be didelio vargo.
Taip prasidėjo senosios civilizacijos naikinimo periodas.
Napoleonas Bonapartas prieš savo žygį į Rusiją susapnavo tokį košmarą, kad savo riksmu išgąsdino net tarnus – Konstantiną ir Rustavą.
Pažadintas Napoleonas papasakojo sapne regėjęs, kaip baisi ruda meška išdraskė jam krūtinę ir ėdė jo širdį.
Kas žino, jei Napoleonas būtų įsigilinęs į sapno pranašišką prasmę, gal nebūtų ryžęsis traukti į šalį, kuriai rudos meškos įvaizdis taikomas nuo seno?!
Kai lėktuvų dar nebuvo
Įdomu, kad pranašingi sapnai kartais siekia tolimą ateitį, o kartais įvykiai klostosi tuojau pat ar už kelių dienų, mėnesių.
Pasakojama apie užfiksuotą ir įdomų Adolfo Hitlerio sapną: jam miegant slėptuvėje, prisisapnavę, kad jį užverčia daugybė akmens nuolaužų. Jis iš siaubo taip šokęs iš patalo, kad akies mirksniu išlėkęs iš slėptuvės, į kurią vos po sekundės trenkęs sviedinys. Visi slėptuvėje buvę kariškiai žuvę.
Būsimam žymiam rusų aviatoriui Sikorskiui vaikystėje prisisapnavęs išraiškingas sapnas iš tolimos ateities. Sapnavęs, kad skrenda didžiuliu lėktuvu (nors jo vaikystėje lėktuvų dar nebuvo). Stovįs jis to lėktuvo koridoriuje, kurio gale dega lempa, apšviečianti kažkur vedančias duris… Lėktuvas lengvai supęsis.
šį tolimą iš vaikystės atklydusį sapną jis prisiminė vėliau – per vieną pirmąjį skrydį: jis stovėjo lėktuvo koridoriuje, kurio gale degė lempa, apšviečianti piloto duris. Lėktuvas lengvai suposi…
Išmintis ateina per miegą
Mokslininkai sako, kad reikšmingi sapnai gali atsirasti kaip smegenų veiklos pasekmė. Sapne mes aktyviai mąstome, apdorojame informaciją, netgi darome logiškas, pagrįstas išvadas.
Michailas Lermontovas laisvalaikiu mėgo matematiką. Kartą, neišsprendęs uždavinio, nuėjo miegoti. Sapne jis regėjo nepažįstamą žmogų, kuris jam aiškiai pasakė uždavinio sprendimą.
Pabudęs Lermontovas ne tik užrašė sprendimą, bet ir nupiešė jį padiktavusio nepažįstamo vyriškio portretą.Po daugelio metų specialistai pripažino, kad Lermontovo piešinyje – XVII a. gyvenęs logaritmų kūrėjas Džonas Nepertas. M.Lermontovo amžininkai tvirtino, kad M.Lermontovas nei apie Nepertą, nei apie jo darbus nieko nežinojęs ir nesidomėjęs.
Beje, viena įdomi detalė: Nepertas buvo airis. O kaip žinoma, viena Lermontovo genties šaka kilo iš airio Georgo Lermonto, Airijos išeivio. Tad gal poetui per sapną atėjo padėti tolimų protėvių dvasia?..
O iš tikrųjų mokslininkai teigia, kad žmogaus smegenys jam miegant iš turimos informacijos gali atrinkti patį tinkamiausią variantą, kurio buvo įtemptai ieškota nemiegant. Tai gali būti ne tik kokio nors uždavinio sprendimas, bet net ilgas kūrybinis tekstas, muzika ir kt.
Pavyzdžiui, R.L.Stivensonas tvirtino, kad visas jo romanas „Daktaro Džekilo istorija“ jam prisisapnavo nuo pradžios iki galo.
A.Gribojedovas teigė savo pjesę „Vargas dėl proto“ irgi sukūręs per sapną.
Sapne buvo padarytas ne vienas išradimas, gimė vertingų sumanymų.
Tikėti ar netikėti?
Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad pranašingi sapnai – tai savotiškas atavizmas.
Mat mūsų organizme nuo protėvių yra išlikusios kai kurios liaukos, išskiriančios tam tikrus stresų kvapus: džiaugsmo, skausmo, pavojaus, sekso poreikio ir kt.
Mūsų pasąmonė puikiai juos „atpažįsta“ ir pagal tai sapne kuria vaizdinius.
Pavyzdžiui, žmogus nemiegodamas gali pajusti kokius nors biocheminius pakitimus šalia mirštančiojo, o naktį jų paveiktas gali susapnuoti pranašišką sapną (beje, kartais ir labai tikslų) apie kieno nors mirtį.
Tačiau neretai ryškus sapnas gali būti pasekmė kokios nors organizme išsivysčiusios ar besivystančios ligos.
Suprantama, kad vėliau susirgęs žmogus tvirtai tikės savo ligą susapnavęs iš anksto, nors kūnas negalią pajunta anksčiau, nei ją suvokia pats žmogus.
Pavyzdžiui, sakoma, jog blogas ženklas sapnuoti raudoną spalvą. Tačiau reikia pasidomėti, ar ją sapnavusiam žmogui naktį nebuvo pakilusi temperatūra.
Arba, jei žmogui suskauda širdį, jis gali pasapnuoti, kad kažkas jam į krūtinę smeigė peiliu, durklu. Ir vėlgi: stipriau sunegalavęs, jis prisimins savo sapną ir palaikys jį pranašišku.
Bet jei ligos simptomai dar neryškūs, sapnas gali greitai neišsipildyti. Tik rimtai susirgęs žmogus kartais prisimena: „O juk sapnavau!..“
Svarbu asmens charakteris
Bet kurios tautos mitologijoje ir religijoje sapnams suteikiama didelė reikšmė. Tačiau įdomu tai, kad bet kurioje religijoje sapnų aiškinimai (net nuo šamanų laikų) labai panašūs.
Pavyzdžiui, senovėje žmonės tikėjo miegančiojo dvasią atsiskiriant nuo kūno ir iškeliaujant į savarankišką kelionę, kurios metu surenkama informacija iš artimos ir tolimos ateities arba iš praeities (juk žinoma faktų, kai žmonės apie žuvusiuosius artimuosius, jų kūnų buvimo vietą gauna žinią per sapną). Ta informacija kūno „savininkui“ grąžinama per sapną.
Anksčiau pagal susapnuotus daiktų bei reiškinių simbolius buvo kuriami ir universalūs sapnų aiškinimai. Pavyzdžiui: sapne regėti žuvį – nėštumas, šeimos pagausėjimas; susapnuotas tarakonas – pinigai. Ir t.t. Tačiau šiandien jau yra išaiškinta, jog tie patys simboliai atskiriems individams gali turėti kitokią (netgi visai priešingą) reikšmę.
Mokslininkų nuomonės skiriasi
Mokslininkai materialistai, iš visų jėgų stengdamiesi paneigti kažką nesuprantamo žmogaus protui, sako: kadangi tiek daug miegančių, tai kas nors vis vien susapnuos tai, kas kada nors įvyks realybėje. Juk žmonės sapnuoja daug ką, bet geriausiai įsimena tai, kas pagaliau įvyksta. O tų neišsipildžiusių sapnų neprisimena. Kodėl?
Dar viena teorija skelbia, jog sapnai materializuojasi, t.y. – ateities įvykius projektuoja mūsų sapnai, o po to mūsų gyvenime jie įsikūnija.
Fatalistai įsitikinę, kad ateitis yra iš anksto nulemta. Ir ne tik ji, bet ir sapnai apie ją.
Futurologų nuomone, sapne žmogaus astralinė projekcija iš smalsumo „žvilgčioja“ į ateitį. O kadangi ji labai plati, tai žmogaus sąmonė joje klaidžioja kaip ir praeityje. Amžių ribos sapne „išdyla“, todėl sapnuose mes atsiduriame tai praeityje, tai ateityje, beje, ne tik savoje, bet ir svetimoje.
Golografijos ir proto antena
Pati įdomiausia ir pragmatiškiausia pranašiškų sapnų teorija atsirado įkandin holografijos atsiradimo.
Gologramos ypatingos tuo, kad, gavęs nors nedidelę dalelę kokio daikto, hologramą „skaitantis“ žmogus mato visą objektą (nors kartais ir ne tokį detalų), kuriam ta dalis priklausė. Tokie faktai jau daug kartų įrodyti. O jei taip, tai tikėtina, kad žmogaus protas tam tikromis sąlygomis gal tapti savotiška antena ne tik į praeitį, bet ir ateitį, gauti informaciją iš bet kurio visatos taško.
Ir dar. Tyrinėjantys sapnus mokslininkai sako, kad pranašiški sapnai dažniausiai aplanko 5 valandą ryto vietos laiku.
O astrologai priduria, kad reikėtų dėmesį skirti ne bet kokiems sapnams, o tiems, kurie susapnuojami tam tikromis Mėnulio mėnesio paromis, ypač vidurnakį.
Parengė Eugenija Antanaitytė
“Klaipėda”
Aigustės Tavoraitės pieš.
