Prastėja sveikata
šiauliečiai Antanas ir Liucija (pavardės redakcijai žinomos) kreipėsi į gydytojus, tačiau šie konkrečios ligos nenustatė. Bet nuovargis ir silpnumas neapleidžia. Pora pradėjo atidžiau domėtis, kokius produktus valgo kiekvieną dieną. Ir išsigando: kasdienis maistas, kurį jie perka prekybos centruose ar turguje — prigrūstas įvairių sintetinių priedų.
„Ar yra šiauliuose švarių, ekologiškų produktų — mėsos ar daržovių? Vaikštai po parduotuves, turgų ir nerandi normalaus maisto. Mėsos, pieno produktai, daržovės atrodo puikiai, bet prikišti chemikalų, o turguje pirktų dešrelių net šuo neėda.
Viriau grilio dešreles, tai visas vanduo raudonai nusidažė. Pirkome žuvį, atrodė šviežia, bet sunkiai apsinuodijome„, — guodėsi daugiabutyje gyvenantys šiauliečiai.
Maisto kokybė prasta
Ar tiesa, kad kasdienis maistas, kuriame gausu įvairių maisto priedų, gali pakenkti sveikatai?
Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas, 600 straipsnių apie maisto kokybę, mitybą ir kulinariją autorius, pirkėjų nuogąstavimams pritaria visu šimtu procentų. Neseniai vykusiame respublikiniame dietologų suvažiavime jo pranešimas šokiravo renginio dalyvius.
„Leidau sau tiesiai šviesiai pasakyti: visose maisto prekių parduotuvėse maistas prilygsta… išmatoms. Lietuviškų pieno produktų nebėra, vietoje jų pardavinėjami konservuoti erzacai — dirbtiniai, negyvi produktai. Kur matėte, kad grietinėlė galėtų būti augalinė? Visais laikais ji buvo gaminama tiktai iš pieno. Pienas perkaitinamas, pasterizuojamas iki 80 laipsnių, pridedama konservantų, jis tampa nebegyvas. Kodėl grietinė, rūgpienis neberūgsta, o palaikyti ilgiau — pūva?
O visi tie jogurtai — akivaizdus žmonių mulkinimas. Jeigu į juos būtų dedama gyvų bakterijų, tą pačią minutę prasidėtų puvimo procesas, po dienos jis būtų supuvęs. Dabar gi stovi mėnesį ir niekas nevyksta. Štai jums ir visokie „bio“, ir “aktimeliai“.
Ekspertas teigia, kad į kilogramą mėsos prišvirkščiama po 200 ir daugiau gramų vandens — kad būtų sunkesnė.
„Atkreipkit dėmesį, kumpiai, kumpeliai — visi šlapi. Žuvį lietuvių prekeiviai peršaldo du ar tris kartus, ji tampa nevalgoma. Atšaldžius žuvį turi būti ne daugiau kaip keturi procentai vandens, tuo tarpu Lietuvoje lieka keturiasdešimt — penkiasdešimt procentų.
Įvežamas visas šiukšlinis maistas, nes šiukšles realizuoti Vakaruose yra brangu. O lietuvis išveža su dideliu noru, jam dar primoka. Atitinkamos tarnybos Lietuvoje yra superkorumpuotos, tą ne kartą patyriau„, — tvirtina V. Sakas.
„Karas vyksta dėl pirkėjo, o ne dėl produkto kokybės. Todėl parduotuvės pilnos šlamšto“, — įpykęs dėstė nepriklausomas ekspertas.
Svarbu neperdozuoti
Rimantas Stukas, mitybos konsultantas, be kurio pagalbos nepatvirtinamas nė vienas maisto produktas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentas, buvo nuosaikesnis. Jo teigimu, maisto priedai yra medžiagos, kurių nereikėtų baimintis. Gamybos metu jos dedamos dėl technologinių tikslų, skoniui pagerinti, kad pervežant dideliais atstumais, maistas nesugestų.
Maisto priedai yra 4 kategorijų: antioksidantai, saldikliai, natūralūs ir sintetiniai dažikliai. E didžioji raidė, aiškino docentas, rodo, kad maisto priedas registruotas Europos Sąjungoje, o skaičius šalia — identifikacinis numeris.
Į Lietuvą įvežami vaisiai ir daržovės yra apdoroti maisto priedais. Docentas pataria jokiu būdu apelsino ar citrinos žievelėmis neskaninti verdamo kompoto, nes jose yra didelė konservantų koncentracija.
„Kitaip nebus. Maisto priedai naudojami visame pasaulyje. Už teisingą ir taisyklingą jų naudojimą atsako maisto produkto gamintojas, o rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau kiekvieną dieną 100 procentų ištirti maisto produktus neįmanoma“, — sakė docentas.
Jis pataria vaikams, ligotiems žmonėms reikia rinktis kuo mažiau maisto priedų turinčius produktus, geriausiai ekologiškai švarius.
Ekologiški produktai nepopuliarūs
šiauliuose ekologiškomis daržovėmis prekiaujančių „taškų“ — vos vienas kitas. Nedideliame kioskelyje ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais prekiaujantis ūkininkas Stanislovas Ramanauskas teigė, kad jo produkcija — obuoliai, kopūstai, prieskoninės daržovės — kainuoja tiek pat kaip ir prekybos centruose, tačiau pirkėjų eilės nestovi. Dauguma verčiau renkasi išvaizdžias daržoves prekybos centruose.
S. Ramanauskas apgailestavo, kad tiekti ekologiškas daržoves prekybos centrams neapsimoka: neišvaizdi, tačiau ekologiška produkcija nukišama toliau nuo akių, ji genda ir savininkui grąžinama supuvusi.
„Sveiko maisto krautuvėje“ ekologiškomis vaistažolėmis, kruopomis, miltais, aliejais prekiaujanti Angelė Jaroševičienė bandė prekiauti ir ekologiškomis daržovėmis, tačiau paklausos nebuvo.
„Jos atrodo prastesnės ir žmonės neperka. Aiškinu žmonėms: kaina ta pati, pirkit vaikams. Niekaip. Be to, žmonės netiki, kad produktai tikrai ekologiški, nors yra sertifikatai“, — apie lietuvių požiūrį į ekologinius produktus sakė A. Jaroševičienė.
Sigita STONKIENĖ
Jono TAMULIO nuotr. Gražiai atrodantys, išvaizdūs, tačiau apdoroti įvairiais maisto priedais ir konservantais maisto produktai labiau vilioja pirkėjus.
“šiaulių kraštas”
