Muilas, karštas vanduo, spiritas, chloras veikia nespecifiškai – šios medžiagos naikina visus mikroorganizmus: grybelius, bakterijas, kai kuriuos virusus. Muilas ardo riebalus, purvą, mikrobus ir juos šalina nuo odos paviršiaus. Kitos nespecifinės priemonės, pavyzdžiui, spiritas, suardo mikrobų ląstelių struktūrą. Muilas lengvai nuplaunamas vandeniu, o alkoholis išgaruoja.
Kitaip nei tradicinės valymo priemonės, antibakteriniai preparatai lieka paviršiuje ir sudaro sąlygas atsirasti naujoms, šioms priemonėms atsparioms bakterijoms. Pavyzdžiui, jei valote virtuvę antibakteriniu plovikliu, jo dalelės lieka ir toliau naikina bakterijas. Tačiau ne visi mikrobai žūsta. Kai kurios bakterijos, turinčios tam tikrą apsaugos mechanizmą, išgyvena ir dauginasi, tarsi patvirtindamos principą „kas nepražudo, tas sustiprina“.
Kartu su atsparumu antibakteriniams preparatams gali vystytis ir atsparumas antibiotikams. Šis fenomenas vadinamas kryžminiu atsparumu. Mokslininkai jį aptiko studijuodami triklozano – vieno populiariausių antibakterinių preparatų, dedamų į muilą bei indų ploviklius, poveikį.
Paaiškėjo, kad triklozano veiklos mechanizmas sutampa su kai kurių antibiotikų poveikiu. Bakterijos, ilgai veiktos triklozanu, mutuoja ir tampa atsparios izoniazidui – antibiotikui, kuriuo gydoma tuberkuliozė. Šios bakterijos gali „išmokti“ apsiginti ir nuo kitų rūšių antibiotikų.
Kodėl turėtume naudoti antibakterines priemones, jei užtenka paprasčiausio muilo, valiklio, ploviklio? Į šį klausimą mokslininkai vis dar neranda atsakymo. Tačiau jie tikina, kad antibakterinių priemonių vieta – ligoninėje, o ne gyvenamosiose patalpose. Išimtis galėtų būti nebent ligoniai ar tie, kurių imunitetas labai nusilpęs. Tačiau visiems sveikiesiems verčiau nepamiršti kuo dažniau plautis rankų paprastu muilu.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
