Priepuoliai išvargina
„Migrena – tikrai ne poniučių liga. Priepuolių metu galvos skausmai būna labai stiprūs. Jie taip išvargina ir sukelia tokį diskomfortą, kad dažnai žmonės net gyventi nenori“, – teigė J.Fišas. Nors migrena gyvybei pavojaus nekelia, priepuolio ištiktas žmogus tampa nedarbingas nuo kelių valandų iki kelių parų. Neretai ligoniui ne tik siaubingai skauda galvą, bet jis tampa ir nervingas, jį pykina. Pasak neurologo, esant vadinamajai migrenai su aura, žmogus jaučia artėjantį priepuolį – ima mirgėti akyse, sutrinka kalba, nutirpsta galūnės. Šie simptomai labai panašūs į insulto, tačiau migrenos atveju jie praeina, ir prasideda stiprus galvos skausmas.
J.Fišo teigimu, migrena dažniau serga moterys, tačiau gana dažnai ši liga kankina ir vyrus. Moterims priepuolius gali sukelti hormonų svyravimai, menstruacijos, vyrams – daugkartiniai lytiniai santykiai. Dažniausiai migrena prasideda dar paauglystėje, lytinio brendimo metu, o susilpnėja ar net baigiasi klimakso periodu. „Nėra nustatyta, kas lemia tai, kad vieni žmonės serga migrena, o kiti – ne. Priežastys gali slypėti genetikoje, tai priklauso ir nuo individualaus organizmo savybių, aplinkos“, – sakė gydytojas. Sergantiesiems svarbu stebėti savo kūno reakcijas į maistą, nes vieniems galvos skausmo priepuolį gali sukelti raudonasis vynas, kitiems – geltonas sūris, tretiems – riešutai, šokoladas ar kiti produktai.
Gydymas dvejopas
Nuo migrenos kenčiantiems pacientams pirmiausia siūloma atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą. „Reikia gerinti bendrą organizmo būklę: vartoti kraujotaką gerinančius vaistus, maisto papildus, stebėti kraujo krešumą, vengti streso, žalingų įpročių, daugiau judėti, užsiimti joga“, – vardijo J.Fišas. Anot jo, gali padėti ir alternatyvūs gydymo metodai, pavyzdžiui, akupunktūra, aromaterapija, tačiau žmogus turėtų labai tuo tikėti. Ne mažiau svarbu ir teigiamos emocijos, nusiteikimas. Tačiau jaučiant, kad tuoj prasidės priepuolis ar jau jam prasidėjus, tenka gerti specialius vaistus – triptanus. Jie priepuolį sustabdo, tačiau kaip ir visi vaistai gali turėti šalutinį poveikį, todėl jais nereikėtų piktnaudžiauti.
Kai kur galima rasti patarimų, kad priepuolio metu galima į veną leisti aspiriną. Pasak J.Fišo, norint numalšinti skausmą, aspiriną taip galima vartoti, ypač jei geriamus vaistus ligonis išvemia. Vis dėlto esant galimybei jis siūlo rinktis triptanus. Medikas nepataria vartoti ir antidepresantų, nes šie skirti gydyti psichikos ligas ir suardo galvos smegenyse esančių junginių neuromediatorių pusiausvyrą. Priepuolio metu žmogui reikėtų užsidaryti tamsiame, tyliame kambaryje be pašalinių kvapų ir tą laiką pagulėti – dažnai kitaip ir neišeina.
Ne vien migrena
Migrenos priepuoliai ligoniui gali kartotis kasmet, kartą ar kelis kartus per mėnesį, blogiausiu atveju – kas kelias dienas. Nuo jaunystės šia liga sergantys žmonės ne tik kenčia sunkius priepuolius, tačiau jiems maždaug 30 procentų padidėja tikimybė ateityje patirti smegenų insultą. Insultas – sunkus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis nepraeinančiu paralyžiumi, regos, rijimo ir kitais sutrikimais. Yra teorijų, teigiančių, kad migrena sergantys žmonės labiau linkę į demensiją, t. y. į silpnaprotystę, tačiau tai nėra patvirtinta.
Jei galvos skausmai žmogui prasideda vyresniame amžiuje arba po didelio streso, gali būti, kad tai – ne migrena. „Jei galvą pradėjo skaudėti po egzaminų sesijos, įtempto darbo, pervargimo ar nervinės įtampos, galima manyti, kad tai – vaskulinė cefalgija ar kita galvos skausmo forma“, – aiškino gydytojas neurologas. Migrenos simptomų gali turėti ir Hortono liga, encefalitas, galvos smegenų aneurizma ar net smegenų auglys.
Norint išsiaiškinti tikrąją skausmų priežastį, reikia apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti. Kartais diagnozė nustatoma ir „ex juvantibus“ – pirma skiriant gydymą, o vėliau tikrinant, ar jis turi poveikį. Todėl paprastus galvos skausmus gydant triptanais jie neveiks.
Elena Lukšaitė
SXC. nuotr.
