Kaip atsimename
Pagal dabar vyraujantį atminties tyrimų modelį išskiriami trys atminties komponentai – jutiminė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie sekundę, kai nustoja veikti fizinis stimulas (garsas, šviesa, kvapas).
šios atminties užduotis – išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni smegenų centrai nuspręstų, ar stimulas vertas dėmesio. Jei taip, jis pereina į trumpalaikę atmintį. Čia gauta informacija saugoma apie 20 sekundžių, aktyvaus įsiminimo procesas nevyksta ir vos spėjus nukreipti dėmesį į ką nors kitą paprastai užmirštama. Trumpalaikės atminties veikimą užtikrina tam tikrų baltymų, veikiančių neuronus, gaminimasis, o kai tik baltymas suyra, susijęs su juo prisiminimas dingsta.
Ilgalaikė atmintis informaciją gali išlaikyti be galo ilgai. Jos veiklos mechanizmas visai kitoks nei trumpalaikės. Tarp galvos smegenų ląstelių neuronų susidaro nuolatinės jungtys – sinapsės.
Kiekviena tokia gijelė „įspraudžia“ į smegenis įvykius, išgyvenimus, veiksmus, ir jie išlieka atmintyje, kol tos ląstelės žūva ir jungtys tarp jų nutrūksta. Kaip tik tokiu neuronų jungčių tinklo susidarymu ir galima paaiškinti, kad kai kurie įgūdžiai nepranyksta, pavyzdžiui, išmokus nebegalima užmiršti plaukti, važiuoti dviračiu, neįmanoma visiškai užmiršti svetimos kalbos, gerai mokėtos vaikystėje.
Sunku patikėti, bet smegenyse nėra specialaus centro, susijusio su įsiminimu. Šią funkciją pasidalija kelios zonos.
Atminties praradimas
Kad smegenys galėtų normaliai funkcionuoti, gebėjimas užmiršti toks pat būtinas kaip ir atmintis. Taip smegenys „išsivalo“, „išmeta“ nebereikalingą informaciją, kad atsirastų vietos naujai, aktualiai. Bet kai ima nuolat išsitrinti reikalingi duomenys, tai jau nebe smegenų „valymasis“, o sutrikimas.
Atminties susilpnėjimo priežastys būna įvairios:
1. Sveikatos būklė. Atminties pablogėjimui turi įtakos kai kurių galvos smegenų dalių arba kraujagyslių pažeidimai, ji nusilpsta ir dėl diabeto, dėl vitaminų trūkumo, net dėl neišgydytų venų ir kai kurių kitų ligų.
Išsiaiškinti priežastį padės kruopštūs medicininiai tyrimai, o įveikti problemą – tinkami vaistai.
2. Psichologiniai veiksniai. Didėjantis informacijos srautas, darbo ir įsipareigojimų gausybė, dažni stresai priverčia smegenis „nuspausti saugiklį“. Labai žaloja psichiką baimė, kad užmaršumas (o kartais jis būna tik tariamas) gali būti grėsmingos ligos arba senatvės pranašas ir visi ateities planai žlugs. Neretai psichikos ligų specialistų pacientai atminties blogėjimą nurodo kaip visų savo nesėkmių priežastį, o atlikus išsamius tyrimus, be depresijos ir neurotinių sutrikimų, objektyvaus atminties nusilpimo nenustatoma. Tokiu atveju rami laikysena ir teigiamos emocijos bus geriausias vaistas. Laikantis racionalios dienotvarkės ir kasdien fiziškai padirbėjant arba pasimankštinant „dingusi“ atmintis grįš, pagerės nuotaika ir savijauta.
3. Solidus amžius. Paplitusi nuomonė, kad senstant atminties susilpnėjimas yra neišvengiamas. Bet toks įsitikinimas nėra absoliučiai teisingas. Žinoma, bėgant metams visi organizmo veiklos procesai sulėtėja, kaip ir naujų jungčių tarp neuronų susidarymas, todėl pagyvenę žmonės geriau atsimena tai, kas įvyko prieš 20-40 metų, nei pernykščius įvykius.
Kita vertus, smegenų gebėjimo sudaryti naujas neuronų jungtis – sinapses – sumažėjimą kompensuoja sukaupta patirtis, įvairūs įgūdžiai ir įprotis aktyviai mąstyti.
Patikimiausias būdas išsaugoti gerą atmintį – aktyvi nuolatinė protinė veikla. Neurologai vartoja sąvoką „cerebrinis rezervas“, ja apibūdinamos organizmo ir smegenų galimybės darniai funkcionuoti, kol žmogus turi veiklos motyvą ir jaučia poreikį laikytis, nors senatvėje ir iškyla sunkumų. Neatitrūkimas nuo gyvenimo, aktyvumas, įdomi veikla (pvz., siuvinėjimas arba sodininkystė), rezultatų siekimas – patikimas būdas išsaugoti proto jaunystę. Yra daug pavyzdžių, kad daugybė mokslininkų ir mąstytojų, ir netgi paprastų kuo nors iš tikrųjų besidominčių žmonių iki gilios senatvės išsaugojo aiškų protą.
4. Amnezija. Ji ištinka dėl traumų arba kai kurių medžiagų trūkumo organizme. Jei atmintis negrįžta kelias paras, galima daryti išvadą, kad prasidėjo organiniai smegenų pakitimai ir žmogaus galimybės vėl gyventi visavertį gyvenimą tampa minimalios.
Visiškas arba dalinis atminties praradimas – kankinamas išbandymas ne tik pačiam ligoniui, bet ir jo artimiesiems, o muilo operose ne kartą matyta laiminga pabaiga, kai ištikta amnezijos pagrindinė veikėja visai netikėtai atgauna gebėjimą prisiminti, iš tikrųjų pasitaiko daug rečiau. Šios negandos vystymosi dėsningumai dar nėra ištirti, todėl gydytojai apie amneziją kol kas kalba labai atsargiai.
Atminties ugdymas
Ar galima pagerinti atmintį? Aiškiai atsakyti į šį klausimą negalima. Tarp žmonių paplitę būdai stiprinti atmintį sprendžiant kryžiažodžius arba mokantis eilėraščius. Kartais šie įgūdžiai išlavinami iki tobulybės, bet paskirtas susitikimas arba ant viryklės paliktas puodas vis tiek užmirštami.
Žinoma, smegenis būtina pratinti įsiminti taip pat, kaip ir raumenis – darbuotis. Geriausia tai pradėti daryti dar vaikystėje, kai mokomasi, formuojami įgūdžiai ir pan. lengvai ir greitai. Kuo aktyvesnė ir įvairiapusiškesnė bus ikimokyklinuko protinė veikla, tuo didesnė tikimybė, kad jis visą savo amžių pragyvens būdamas aiškaus proto ir geros atminties.
Bet ir pagyvenusieji gali ugdytis sugebėjimą sukaupti dėmesį ir įsiminti naują informaciją. Specialistai teigia, kad jau po dviejų mėnesių atminties treniruočių pastebimi geri rezultatai.
štai keletas būdų, padėsiančių pagerinti atmintį.
Rankdarbiai. Manoma, kad siuvinėjimas, nėrimas vąšeliu, mezgimas ir pan. daro teigiamą poveikį protinei veiklai. Kai kurie specialistai su šia nuomone nesutinka ir tvirtina, kad kuri nors močiutė gali meistriškai nerti vąšeliu, nes jos rankos dar iš jaunystės mena kiekvieną nėrimo judesį, bet ji pati nuolat užmiršta artimųjų vardus. Bet žinoma, kad aklų žmonių, išmokusių Brailio raštą, smegenyse susidaro daug naujų sinapsų, o nemokančiųjų skaityti rankomis šis procesas pastebimai lėtesnis. Taigi rankdarbiai, kuriems atlikti reikalingi tikslūs skaičiavimai ir dėmesio sukaupimas, mąstymui daro teigiamą poveikį.
Judėjimas. Fiziniai pratimai suaktyvina kraujo apytaką, todėl smegenų ląstelės gauna daugiau deguonies. Be to, sportas kelia organizmo tonusą, gerina nuotaiką ir kartu didina protinės veiklos sugebėjimus.
Nedidelė treniruotė. Paprašykite, kad kas nors užrašytų 10 įvairių žodžių ir garsiai juos perskaitytų. Pasistenkite juos pakartoti (nebūtinai iš eilės). Jei du kartus išklausę šiuos žodžius atsiminsite 8 arba 9, vadinasi, jūsų atmintis gera. Paskui savaitę padirbėkite lavindami atmintį ir palyginkite, ar įsiminimo rezultatai pasikeitė.
Asociacijų eilė. Naudinga išmokti įsiminti reikiamą informaciją ne mechaniškai, o pasitelkiant sudėtingas asociacijas. Pavyzdžiui, dažnai užmirštate raktus. Susidarykite loginę grandinę – mintimis susiekite žodį „raktas“ su matytu kriminaliniu filmu apie buto apiplėšimą. Įsiminimo sistemą papildykite garsais ir kvapais (juk esame pastebėję, kaip kai kurie seni prisiminimai atgyja išgirdus tuomet skambėjusią muziką arba užuodus kažkada mėgtų kvepalų aromatą). Taip mes suaktyviname naujas ilgalaikės atminties „talpyklas“, o juk daugelis per visą gyvenimą tepasinaudoja vos 5-10 procentų jos galimybių.
Tinkama mityba. Labai naudinga valgyti žuvį, nes joje yra daug smegenų veiklai būtinų medžiagų – fosforo, lengvai pasisavinamų baltymų ir riebiųjų omega-3 rūgščių. Žuvis, kaip ir graikiniai riešutai bei alyvuogių aliejus, lėtina smegenų ląstelių senėjimą. Smegenų audinį nuo amžiaus ir ligų sukeltų pakenkimų saugo antioksidantų turtingi produktai – ryškiaspalviai vaisiai bei daržovės ir žalioji arbata. Grūdų produktuose, vaisių ir daržovių minkštime ir žievelėse, ankštiniuose esanti ląsteliena būtina galvos smegenų ląstelių mitybai ir išvalo jų kraujagysles.
Verta susirūpinti
Niekada neatsimenate, ką kur pasidėjote, ir dažnai pametate reikalingus daiktus.
Niekaip negalite įsiminti vardų ir veidų žmonių, su kuriais neseniai susipažinote.
Greitai užmirštate, ką tik vakar skaitėte arba matėte per televizorių.
Jums nebeįdomu tai, kuo dar neseniai domėjotės, nustojote skaityti, žiūrėti filmus, eiti į kiną, nebenorite susitikti su pažįstamais.
Užmirštate daiktų pavadinimus, kalbantis su žmonėmis jums kartais sunku rasti tinkamą žodį, pasitaiko, kad kalbėdami žodžius supainiojate.
Jums dažnai sunku susikaupti.
Parduotuvėje pastebite, kad darosi sunku suskaičiuoti, kiek kainuos pirkiniai.
Jums sunku rasti kelią nepažįstamoje miesto dalyje.
Bendradarbiai ir namiškiai jums ima sakyti, kad turėtumėte susirūpinti savo atmintimi.
Jei bent tris čia išvardytus atvejus galėtumėte pritaikyti sau ir jie nėra atsitiktiniai, o kartojasi jau kelias savaites – tai rimta priežastis kreiptis į gydytoją.
Parengė A.Gotautaitė
“Sekundė”