Sveikiausia Lietuvos moteris
šiaulietė pensininkė Genė Agota energijos stygiumi nesiskundžia, veiklos turi nors vežimu vežk: su vyru sode įsirenginėja žiemai gyvenamąjį namelį, renka vaistažoles, iš jų gamina įvairius mišinius, kaukes, tepalus, užtenka laiko chorui, mokytojų klubui, bei dviem anūkėlėms. Į aštuntą dešimtį įžengusi, pusę amžiaus dirbusi mokytoja, keturiolika metų — būdama pensijoje, ji ir šiandien labai aktyvi.
Tikina, kad visuomet buvo aktyvi ir energinga, sunkiomis ligomis gyvenimas nebaudė, o vieną sunkiausių atsiųstų išbandymų — erkinį encefalitą — nugalėjo.
„Prieš penkiolika metų buvau ketverius metus iš eilės renkama sveikiausia Lietuvos moterimi savo amžiaus grupėje. Nebuvau sveikuolė. Sveikatą išsiugdžiau, ją reikia, kaip duoną — užsiauginti“, — patikino Genė Agota.
Beveik prieš dvidešimt metų moteris susimąstė, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikatinimuisi. Draugė patarė važiuoti kartu su ja į sveikatinimosi mokyklą Palangoje. Prisimindama juokiasi, kad nuvažiavusi ten, ir atlikusi visus reikiamus testus, iš galimų penkių balų, jos sveikatos būklė buvo įvertinta tik trejetu su dviem minusais. „Nusigandau“, — juokiasi moteris.
Pasirinkusi sveiko maisto virtuvę, mankštindamasi, lankydama procedūras ponia Genė Agota per keletą dienų sveikatos būklę žymiai pagerino. Tikino, kad pirmoje vietoje turi būti psichologinis nusiteikimas, sau įteigė, kad nori būti sveika, visiems reikalinga ir naudinga.
Išbandymą atnešė erkė
G. A. Kairienė patikinusi, kad baisesnės ligos, kaip erkinis encefalitas nebuvo patyrusi.
Prieš metus užklupusi liga pribloškė ne tik Genę Agotą, bet ir šeimą bei artimuosius. Iškilo grėsmė netekti mamos, žmonos, senelės. Padėti galėjo tik rūpestingas slaugymas.
Ligą atnešusią erkę moteris parsinešė iš miško. Grįžusi iš miško save apžiūrėdavo su veidrodžiu, tačiau nieko įtartino nepatiko.
Pajutusi, kad niežti nugara, pasikasė ir panagėje pamatė styrančias erkės kojas. Prasidėjo karščiavimas ir silpnumas, kalba buvo neberišli.
„šeimos gydytojas numojo ranka — peršalimas. Tačiau nesijaučiau rami, išsikviečiau greitąją. Ligoninėje paaiškėjo, kad erkinio encefalito neišvengiau. Per savaitę netekau 10 kilogramų“, — prisiminė moteris.
Savijauta buvo siaubinga, kamavo stiprūs galvos skausmai. Šeimynykščiai, paskaitę internete apie galimas sunkios ligos komplikacijas, ar net mirtį, ne juokais sunerimo. Prisimena, kaip visi subėgę stovėdavo prie jos lovos: „Manė neišturėsiu, numirsiu“, — pasakojo G. A. Kairienė.
Mėnesį sveikusi ligoninėje, po to išvažiavo reabilitaciniam gydymui į Palangos sanatoriją. Gydytojos žodžiai buvo padrąsinantys: „Stiprinai save, todėl organizmo liga neįveikė“.
Organizmas diktuoja norus
Juokdamasi ponia Genė Agota pasakoja, kad namiškiai į jos norą sveikai gyventi reagavo skeptiškai. Vyras, mėgstantis skaniai ne tik pavalgyti, bet ir gaminti, lyg ir stengėsi nekreipti dėmesio į žmonos „šėliojimus“. Tačiau kartkartėmsi ėmė ruošti sveikesnius patiekalus, virti vegetarines sriubas, daržovių troškinius.
„Dabar mano vyras labai rūpinasi savo sveikata. Serga diabetu, smarkiai didėjo kraujospūdis, o tai didelis apkrovimas širdžiai. Pradėjo sportuoti, sveikiau maitintis — neliko didelių bėdų“, — džiaugėsi moteris.
Moteris sako nesanti fanatiškai nusiteikusi vegetarė, patikino, kad organizmui reikia visko, bet su saiku. Įsiklausydama ko labiausiai nori, suprasdavo, kad būtent to jai labiausiai ir trūksta. Po truputį atsisakė mėsos, dešrų, cukraus ir kitų, sveikatos nepridedančių, produktų.
Rytais sveikuolė geria vaisių ar daržovių sulčių, kurias išsispaudžia parsinešusi iš sodo ar daržo gėrybių. Suvalgo keletą riešutų, nes tai puikus baltymų šaltinis. Pietums išsiverda vegetariškos sriubos, išsikepa cukinijos, verda košių ar kitų sotesnių patiekalų. Vakarienei patiekia daržovių troškinį. Visuomet geria vaistažolių arbatas, paskanintas medumi.
„Per vieną vasaros dieną sukaupi įvairiausių atsargų organizme keturioms žiemos dienoms“, — sakė G. A. Kairienė.
Trečiosios jaunystės polėkis
Moteris, būdama pensininke, suprato, kad atėjo trečioji jaunystė — nori gyventi sau, o ne vaikams ir anūkams, nesėdėti fotelyje rypuojant, kaip dabar sunku.
Su vyru pasitarę įsirenginėja erdvius kambarius, įsigijo išsvajotą perlinę vonią, sienas papuoš spalvingais paveikslais, planuoja pasistatyti pirtelę. „Svarbiausia, kad yra didžiulis noras“, — nusijuokia moteris.
„Perskaičiau, kad visos ligos, nesėkmės ar nelaimės siunčiamos, kaip išbandymas, gyvenimo pamokymas. Jei jauti kančią — tobulėji. Nieko šiaip sau gyvenime nebūna“, — prisipažįsta ponia Genė Agota.
Ponia Genė Agota pataria, kaip stiprinti sveikatą:
„ Būtina kuo daugiau sportuoti ir judėti;
„ Atsisakyti pykčio ir neapykantos;
„ Nekenkti kitiems, nes pakenksi sau;
„ Tobulėti dvasiškai, sau kartoti — “aš noriu būti sveika“;
„ Kiek įmanoma sveikiau maitintis, vartoti daržovių, vaisių ir vaistažolių.
Natalija KONDROTIENĖ
Sauliaus JANKAUSKO nuotr. „Dabar gyvenu dėl savęs, atrandu vis naujų džiaugsmų“, — šypsojosi šiaulietė Genė Agota Kairienė.
“Šiaulių kraštas”
