Problemų sprendimas
Valgydamas žmogus ne tik numalšina alkį, bet ir patiria teigiamų emocijų. Valgymas kelia nuotaiką, ramina. Kartais valgoma ne tam, kad būtų numalšintas alkis, bet iš nuobodulio. Nesaikingas mėgavimasis maistu atskleidžia rimtesnes problemas. Jos dažniausiai būna psichologinės.
Psichologai, psichiatrai ir dietologai pažymi, kad XXI amžiuje daugėja žmonių, turinčių priklausomybę nuo maisto (panašiai kaip nuo narkotikų). Besilaikantiesiems dietos ar tiesiog intensyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms užeina persivalgymo priepuoliai. Jie gali dideliais kiekiais sušlamšti ledų, saldainių, sausainių ar keptų bulvyčių vienu prisėdimu. Tyrimai parodė, kad produktai, turintys didelį angliavandenių kiekį, trumpam pakelia laimės hormonų serotonino ir endorfino kiekį. Pavalgęs tokio maisto žmogus laikinai pasijaučia patenkintas, laimingas.
Susidūręs su problemomis, apniktas slogios nuotaikos jis gali piktnaudžiauti maistu. Norint to išvengti pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios situacijos sukelia nervinio alkio pojūtį.
Galima pasinaudoti paprasčiausiu būdu – rašyti dienoraštį. Jame turite aprašyti ne tik dienos įvykius, bet ir emocijas, poreikius ir galimas priežastis, išprovokuojančias silpnumo protrūkius. Taip pat gana efektyvus būdas pasidaryti korteles su užrašais: laikas, vieta, maistas, emocijos. Jas reikia nešiotis ir užėjus nenumaldomam norui užkąsti ką nors skanaus pasižymėti, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur tai įvyko.
Nervinio alkio protrūkius išprovokuoja ne tik neigiamos emocijos. Psichologai išskiria keturis pagrindinius šio įpročio motyvus.
Valgote, kai esate laimingi
Pirmas motyvas – valgote, kai esate laimingi. Kiekvienąkart, kai jums atsitinka kas nors ypač malonaus, sugalvokite neįprastą būdą tai atšvęsti. Užuot sėdėję prie stalo, nukrauto užkandžiais, ar ėję į restoraną, keliaukite į gamtą. Pasivaikščiojimas, geras oras, žvejyba, pasivažinėjimas dviračiais, riedučiais suteiks teigiamų emocijų, energijos. Mokykitės sąmoningai skirti valgymą ir pramogas.
Sunkiausiai būna atsilaikyti banketuose ar vakarėliuose. Pamatę galybę įvairiausių kulinarinių stebuklų, nepameskite galvos. Iš jų galite išsirinkti tik du – vienas būtinai turi būti daržovių patiekalas.
Tyrimai parodė, kad žmonės, per vakarėlius suvalgantys tik vieną ar du patiekalus, lengviau kontroliuoja savo svorį, nei tie, kurie renkasi įvairų maistą. Venkite traškučių ir riešutų. Gera kompanija, malonus bendravimas neleis jums galvoti apie maistą.
Valgote, kai pykstate
Jeigu valgymo protrūkius sukelia pyktis, eikite pasivaikščioti. Tai užims nedaug laiko ir padės atitrūkti nuo rūpesčių.
Kitas būdas – meditacija. Ji puikiai ramina nervus ir atkuria dvasinę pusiausvyrą. Specialistai tikina, kad kasdien darant po kelis atpalaiduojamuosius pratimus ir užsirašant per dieną patirtas emocijas, per metus galima atsikratyti 8 kg antsvorio.
Dažniausiai alkis ir pykčio protrūkis sustiprėja antroje dienos pusėje, vakarop. Tuo metu pasistenkite būti kuo toliau nuo virtuvių ir konditerijos parduotuvių.
Valgote, kad nuobodu
Tokiu atveju pabandykite pasigaminti ką nors labai originalaus ir skanaus. Taip maloniai nustebinsite savo šeimą ir prasiblaškysite.
Specialistai mano, kad „pelėdos“ dažniau susigundo vėlyvais užkandžiais nei „vyturiai“. To išvengti yra labai paprasta: nusiprauskite po dušu ar pagulėkite kūno temperatūros vonioje ir eikite miegoti. Visavertis miegas yra daug naudingesnis nei besaikis užkandžiavimas.
Valgote, kai liūdna
Jei nesusivaldote dėl liūdesio, reguliariai vartokite vitaminus ir mineralus: B grupės vitaminai, magnis, nikotinamidas ir folinės rūgštys stiprina nervų sistemą, padeda kovoti su neigiamomis emocijomis, aktyvina protinę veiklą.
Psichologai pataria nežiūrėti muilo operų. Jų manymu, jos išprovokuoja tam tikras emocijas, kurias norima „suvalgyti“. O štai veiksmo filmai sumažina maisto potraukį.
Liūdesį galite išblaškyti sporto ar šokių klubuose, lankykitės teatruose, eikite žiūrėti filmų, susiraskite draugų, su kuriais galėtumėte turiningai leisti laiką ir užmiršti blogas mintis.
Parengė R.Ukrinaitė
Nuotr. Nesaikingas mėgavimasis maistu atskleidžia rimtesnes problemas. Jos dažniausiai būna psichologinės.
"Sekundė"