– šių metų pabaigoje jau turėsime įvertinti numatyto pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymo rezultatus. Kaip vyksta šis procesas? Ar tiek šeimos gydytojų, kiek buvo suplanuota, pradės dirbti privačiai?
– Valstybiniu lygmeniu buvo padaryta beveik viskas, kad šis procesas vyktų aktyviai. Privačiai dirbančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų nuolat daugėja. Nors šiuo momentu sudėtinga būtų patvirtinti, kad metų pabaigoje jų skaičius pasieks numatytus 60 proc., bet tokia galimybė yra gana reali.
Procesas labai paspartėjo, kai pernai įstatymu gydytojams buvo įtvirtinta galimybė įsteigti privačią pirminės priežiūros įstaigą be savivaldybės tarybos sutikimo. Iki tol gana dažnai iniciatoriai tokio leidimo negaudavo. Dabar privačiai medikų iniciatyvai atsirado daug didesnė laisvė.
Galime pastebėti, kad vis daugiau žmonių renkasi privačiai dirbančias šeimos klinikas. Pacientams už gydymo paslaugas čia mokėti irgi nereikia, nes visos pirminės grandies privačios sveikatos priežiūros įstaigos sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
– Viena iš numatytų šios pertvarkos gairių: įteisinti poliklinikos patalpų perdavimą pagal panaudos sutartį pareiškusiems norą privačiai dirbti gydytojams. Kaip sprendžiamas šis klausimas?
– Tai labai svarbus momentas. Sveikatos apsaugos ministerija jau seniai siekia įteisinti galimybę, kad privačios įstaigos, kaip ir valstybinės, galėtų nemokamai naudotis valstybei ar savivaldybei priklausančia įranga ir patalpomis.
Bet šio klausimo mūsų ministerija viena išspręsti negali, o įstatymo parengtai pataisai anksčiau nepritarė kitos ministerijos. Dabar šį klausimą inicijuojame iš naujo. Atrodo, kad nepritariančiųjų požiūris jau keičiasi.
Manau, kad pacientui, gydymo įstaigai ir valstybei būtų tik geriau, jei poliklinikose būtų galima tikslingai panaudoti laisvus plotus ir suvienodinti konkurencijos sąlygas. Juk dabar valstybinės įstaigos patalpas ir medicininę įrangą gauna nemokamai, o privačioms tenka lėšų ieškoti savo kišenėje.
Galų gale kyla ir toks klausimas: jei privačiai dirbti nusprendžia gydytojų kolektyvas, o jam nesuteikiama galimybė naudotis patalpomis ir medicinine įranga, tai koks šio turto tolesnis likimas?
– Privačių šeimos klinikų steigimo proceso pradžioje dalis savivaldybių tarybų politikų su nepasitikėjimu ir nerimu žiūrėjo į privačiai norinčius dirbti medikus. Ar šis požiūris jau keičiasi?
– Viskas priklauso nuo situacijos konkrečioje savivaldybėje. Juk žinome, kad sprendimus priims tarybos, kurias sudaro įvairios politinės partijos. Todėl politikams ne visuomet pavyksta sutarti.
Tačiau pastebiu tendenciją, kad savivaldybių tarybų nuostatos keičiasi. Prieš kurį laiką į ministeriją dažnai atvažiuodavo privačiai norintys dirbti gydytojai ir aiškindavo, kad negali susitarti su savivaldybe.
Tačiau šiuo metu savivaldybių tarybų pasipriešinimas tirpsta.( Pavyzdžiui, Lazdijuose iš esmės net visas gydytojų kolektyvas perėjo dirbti privačiai, o savivaldybės taryba sutiko dėl poliklinikos patalpų nuomos. Red. pastaba)
Tad procesas šalyje vyksta palankia kryptimi. Vis labiau suprantama, kad gydytojui svarbu ne tik atlygis, bet ir didesnės profesijos realizacijos galimybės.
– Lazdijų poliklinikos atvejis šalyje sulaukė nemažai dėmesio. Buvo pastebėta, kad tai bene pirmasis atvejis, kai visi vienoje valstybinėje įstaigoje dirbantys gydytojai apsisprendė pereiti į privačią struktūrą. Pavyzdys dažnai yra užkrečiantis. Kaip vertinate medikų apsisprendimą išlaikyti kolektyvą?
– Tai buvo jau ne pirmas toks atvejis. Manau, kad situacija, kai kartu privačiai nusprendžia dirbti visas gydytojų kolektyvas, yra pakankamai normali, logiška ir progresyvi. Tai netgi pašalina medikų nesantaikos galimybę. Juk vieniems išėjus sakoma, kad pasitraukia geriausi ir t. t.
Aišku, kad kiekvienas sprendimas turi dvi puses. Pirmiausia, žmonėms patogu lankytis įprastoje poliklinikoje, pas tuos pačius gydytojus. Viskas pacientams čia pažįstama, gydymas ir toliau nemokamas. Kita vertus, gyventojams gali būti patogiau, jei medikai dirba arčiau namų.
Bet gydytojai patys renkasi, kokia darbo organizavimo forma jiems priimtinesnė. Kai, pavyzdžiui, iš kolektyvo išeina privačiai dirbti 5 medikai, tai visos bendrovės steigimo, įsikūrimo, pacientų pritraukimo problemos gula ant jų pečių. Kai išeina visas kolektyvas, tai nelabai kas ir keičiasi, jei tik pavyksta susitarti dėl poliklinikos patalpų nuomos.
– Vis dėlto žmonės dar baiminasi, ar privačioje šeimos klinikoje nereikės mokėti už paslaugas, ar nebus siekiama vien pelno?
– Kiekvieną pertvarką lydi kokia nors baimė. Esu girdėjusi nemažai autoritetingų pasaulio profesorių pranešimų, kuriuose teigiama: žmogus taip surėdytas, kad bijo kiekvienos naujovės. Jam aišku tik tai, ką turi šiandien.
Žmonės gali būti ramūs, nes mūsų įstatymai visiškai vienodai taikomi ir valstybinėms ir privačioms gydymo įstaigoms, jei jos turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Visos jos gali gauti pelno tik iš įteisintų mokamų paslaugų: masažų, kosmetinių procedūrų, specialių tyrimų ir t. t. Už tai mokama ir privačioje, ir valdiškoje gydymo įstaigoje. Todėl būtent teikdami šias paslaugas uždirba iniciatyvesni ir sumanesni.
Tokiu atveju dažniau išryškėja privačiai dirbančių įstaigų pranašumas. Mes juk matėme skirtumą, kaip atrodė mūsų parduotuvės, kirpyklos iki Nepriklausomybės atkūrimo. O pasikeitė vos ne per naktį, kai jos tapo privačiomis.
Visai kitaip vertini, kai esi atsakingas už savo veiklą ir žinai, kad tai, ką sukuri, yra tavo ir toje bendrovėje dirbančių žmonių nuosavybė. Juk yra skirtumas, kur gyventi: bendrabutyje ar savo bute?
Ko gero, pirmoji privačiai pradėjusi dirbti gydytoja man pasakojo, kaip pasikeitė jos gyvenimas. Pasak gydytojos, dirbdama valdiškoje įstaigoje ji apie darbą užmiršdavo vos grįžusi namo. O dabar pabunda naktį ir galvoja, ką galėtų nuveikti, kad jos gydymo įstaiga būtų patrauklesnė ir geresnė pacientams. Ir toks darbas ją džiugina.
Neagituoju, kad visa sveikatos apsaugos sistema būtų privati, to niekur nėra ir nereikia. Bet akivaizdu, kokią naudą suteikia privačių sveikatos įstaigų veikla: pakyla kokybė, paslaugų prieinamumas ir gaunamas geresnis rezultatas.
– Ačiū už pokalbį!
Kalbino Ovidijus Aleksas
SVEIKATOS SODAS
SAM archyvo nuotr. SAM valstybės sekretorės J.Kumpienės pastebėjimu, privačiai dirbančiųjų šeimos gydytojų ėmė sparčiau daugėti, kai pernai įstatymu gydytojams buvo įtvirtinta galimybė įsteigti privačią pirminės priežiūros įstaigą be savivaldybės tarybos sutikimo.
