Kavą galima „išrašyti“ ir sergantiems hipotonija bei kenčiantiems nuo migrenos. O Ankonsko ir Paviansko universitetų mokslininkai kavos sudėtyje aptiko medžiagų, kurios neleidžia stafilokoko bakterijoms prilipti prie dantų paviršiaus.
Be to, paskutiniųjų mokslinių tyrimų duomenimis, tik trys puodeliai juodos kavos per dieną 60 procentų sumažina Alzheimerio sindromo, labiau žinomo, kaip senatvinio marazmo, riziką. Tokias išvadas padarė grupė Lisabonos tyrėjų, studijavusių dviejų pagyvenusių piliečių grupių — varginamų Alzheimerio sindromo ir be jo — dietą ir gyvenimo būdą.
Abiejose grupėse buvo po penkiasdešimt keturis žmones. „Sveikosios“ grupės atstovai, pradedant nuo 25-erių metų, išgerdavo vidutiniškai po 4 — 5 puodelius natūralios kavos per dieną. “Alzheimerio“ grupėje vidutinė kavos norma neviršijo vieno puodelio.
Tokio keisto dėsningumo priežastys kol kas neaiškios, bet portugalų tyrėjų nuomone, ligai kelią užkirto būtent kofeinas. Gali būti, jog ateityje mokslininkams pavyks iš jo sintezuoti gana efektyvius ir nekenksmingus vaistus.
„Persisotinti“ kavos jokiu būdu nevalia. Bet visiškai tiksliai yra nustatyta, kad kasdien išgerdami po 250 mg kofeino, sveikatai žalos tikrai nepadarysime.
Didesniu jos kiekiu piktnaudžiauti nederėtų. Viename maltos kavos šaukštelyje yra vienkartinė terapinė kofeino dozė: 0,07 — 0,1 g.
Beje, tirpioje kavoje kofeino yra beveik 8 procentais daugiau nei natūralioje. Tiems, kurie nusprendė atsisakyti „arklinių kavos dozių“, medikai pataria normą mažinti palaipsniui. Staigiai atsisakius įprastinės kavos dozės, ima skaudėti galvą, vargina mieguistumas.
Virginijos KIRNIENĖS nuotr.
“Šiaulių kraštas”
