Morfėjaus karalystėje nuveikiame daugybę naudingų darbų, tam nedėdami jokių pastangų. Organizmas miegant atlieka vidaus organų savidiagnostiką ir pats pašalina atsiradusius sutrikimus. Net sunku įsivaizduoti, kokias sudėtingas užduotis atliekame tiesiog miegodami.
Lieknėjame
Neįtikėtina, bet miegas padeda atsikratyti antsvorio net efektyviau nei užsiėmimai treniruoklių salėje, ypač jei laikas mankštintis nuvagiamas iš miego valandų.
Kanados endokrinologai nustatė: sutrumpinus miego trukmę 2 val. vyrai gali priaugti 20 proc., o moterys – net 24 proc. svorio. Nieko nuostabaus – kuo mažiau laiko miegame, tuo daugiau jo lieka valgyti.
Įpratusieji vėlai gultis nejučiomis tampa naktiniais ėdrūnais: pavakarieniavę 19–20 valandą, artėjant pusiaunakčiui jie jau pasijunta praalkę, atsidaro šaldytuvą. Britų mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, mažiau miegantys žmonės daugiau nei pusę per dieną su maistu gaunamų kalorijų suvartoja tarp 9 val. vakaro ir 6 val. ryto – laiku, kai kiekvienas suvalgytas kąsnis labiausiai „eina į kūną“.
Būna ir taip, kad einama miegoti laiku, bet naktį pažadina alkis. Tokiu atveju nepakenktų endokrinologo ir gastroenterologo konsultacija. Dažniausios naktinio alkio priežastys yra dvi: arba kraujyje smarkiai sumažėja gliukozės kiekis (taip nutinka nieko nebevalgantiems po 6 val. vakaro arba turintiesiems polinkį į cukrinį diabetą), arba padidėjo skrandžio sulčių rūgštingumas, sukeliantis skrandžio diskomfortą – tai gastrito ir opaligės požymis.
Nustatyta, kad dėl nepakankamo poilsio naktį kraujyje sumažėja leptino, hormono, skatinančio medžiagų apykaitą ir mažinančio alkio jausmą. Kartu padidėja grelino, didinančio apetitą, koncentracija. Per paskutinį pusšimtį metų nakties miego trukmė sutrumpėjo vidutiniškai 1–2 valandomis, o storulių padaugėjo dvigubai. Neišsimiegojimas tikimybę gausinti jų gretas padidina 3,5 karto.
Apkūnumas dėl nepakankamo miego paaiškinamas ne tik pomėgiu užkandžiauti naktimis, bet ir 3–4 val. miego trūkumo išprovokuotas sutrikimas – organizmas nebereaguoja į hormoną insuliną, atsakingą už riebalų ir angliavandenių apykaitą, o tai – nutukimo ir cukrinio diabeto rizikos faktorius.
Daromės patrauklesni ir seksualesni
Per pastaruosius 50 metų moterų, miegančių mažiau nei 7 val. per parą, padaugėjo daugiau nei dvigubai, o besiskundžiančiųjų dėl menstruacijų ciklo, kiaušidžių veiklos sutrikimo atsirado keliskart daugiau. Juk moteriškųjų lytinių hormonų aktyvumas reguliuojamas miego ir būdravimo bioritmų: kai dienotvarkė smarkiai pasikeičia, mėnesinės prasideda ne laiku, o tai gali sukelti įvairias ginekologines ligas.
Nesistenkime savo miego grafiko derinti prie vyro – dailiajai lyčiai genetiškai užprogramuota miegoti maždaug 1,5 val. ilgiau. Tikros ledi turėtų vakare eiti gulti vėliau, bet vėliau atsikelti ir rytą.
Moterys sunkiau ištveria neišsimiegojimą, joms sunkiau prisitaikyti prie organizmui nepatogaus laiko eiti miegoti ir atsibusti. Žinoma, pakankamai miegoti turi ir vyrai – ne mažiau kaip 7–8 val. (moterys – 8–9 val.). beje, kai kurie mokslininkai teigia, kad vyrų miego trukmę turėtų sudaryti lyginis valandų skaičius (mažiausiai 8 val.), o moterų – nelyginis.
Atsilygindamas už visavertį nakties miegą, organizmas suaktyvina vyriškojo lytinio hormono tostesterono sintezę. O ilgi darbo viršvalandžiai arba audringi naktiniai pasilinksminimai išsekina nervų ir endokrininę sistemas, tai greitai atsiliepia sveikatai ir intymiajam gyvenimui.
Išvengiame traumų
Dauguma civilizuotų šalių gyventojų žino, kad neišsimiegojimas kenkia sveikatai, sumažina reakcijos greitį ir padidina traumų tikimybę, bet iš inercijos nieko nedaro, kad rastų laiko pakankamai pailsėti naktį. O statistika teigia, kad dėl paprasčiausio neišsimiegojimo per metus įvyksta 100 tūkstančių eismo įvykių ir nutrūksta pusantro tūkstančio gyvybių.
Amerikiečiai specialistai įspėja: dažnai neišsimiegančiam vairuotojui prireikia 5–10 kartų daugiau laiko, kad spėtų pasukti į šalį, norėdamas išvengti susidūrimo, nei jo kolegai, kuris naktį gerai pailsėjo.
O Kanados mokslininkai atlikę tyrimus priėjo prie išvados, kad vasaros laiko įvedimas avarijų keliuose padidino dukart, nes daugelis vairuotojų ir pėsčiųjų neišsimiega. Kadangi snustelėti paprastai panūstame popiečio valandomis, ketvirtadalis visų kelių eismo įvykių atsitinka po pusiaudienio. Taigi antroje dienos pusėje vairuoti arba pereiti gatvę turime ypač atidžiai.
Stipriname imunitetą
Neišsimiegojus organizmas lieka snaudulio būsenos net išlipus iš lovos. Endokrininė sistema dar nepabudusi, taigi negali padidėti adrenalino ir kitų hormonų, aktyvinančių apsauginę sistemą ir tonizuojančių, kiekis kraujyje.
Taigi kraujospūdis minimalus, pulsas sulėtėjęs, plaučių ventiliacija nepakankama – juk vidaus organai vis dar veikia nakties režimu.
Medžiagų apykaita labai lėta, apetito nėra, virškinimo sultys neišsiskiria, kūno temperatūra nedidelė – štai kodėl nepakankamai pailsėjusiam žmogui taip sunku išsiropšti iš guolio. Net šiltai apsirengęs jis šąla ir išėjęs iš namų dažnai tampa virusų taikiniu. Organizmas iš tiesų pusiau miega, taigi snaudžia ir imunitetas.
Su bandomosiomis pelėmis atliktas eksperimentas parodė: trūkstant miego užsikrečiama greičiau, o sergama sunkiau. Nuodai ir bakterijos 80 procentų išsimiegojusių gyvūnėlių nepadarė jokios žalos, o 8 iš 10 žvėrelių, kuriems neleido pakankamai pamiegoti, nudvėsė.
Mokslininkai teigia, kad sveikatai labai kenkia… žadintuvas – jo signalas miegančiajam sudaro sprogusios bombos įspūdį ir sutrikdo natūralią atkuriamųjų procesų eigą. Taigi geriausia būtų nubusti be jokių išorinių dirgiklių, kai organizmas baigs derinti vidaus sistemas dienos veiklai ir pats pareikalaus „Laikas keltis!“
Tampame darbingi
Kuo intensyviau dirbame, tuo svarbiau rasti laiko dienos miegui. Amerikiečių bandymo dalyviai turėjo per dieną atlikti keturias užduotis. Kaskart jiems sekėsi vis prasčiau.
Kitai dalyvių grupei buvo leista pusvalandį nusnūsti, ir jų darbo rezultatai nė kiek nepablogėjo. Valandos miegas kompensavo neišsimiegojimą naktį: dalyvavusieji eksperimente trečiąją užduotį pamiegoję atliko taip pat gerai, kaip ir pirmąją – rytą. Tyrėjai padarė išvadą, kad nuolat naktį neišsimiegantiems ir varginamiems informacijos gausos žmonėms trumpas dienos miegas padeda „padaryti tvarką galvoje“, susisteminti žinias, mintis ir uždavinius.
Pasveikstame nuo alergijos
Alerginės reakcijos dažnai priklauso nuo nakties poilsio trukmės. Miego karalystėje organizmui alergenai visai nebaisūs – norint atsikratyti dilgėlinės arba alerginės slogos kartais pakanka tiesiog išsimiegoti! Tai visai ne išsigalvojimas. Štai antrą kartą suleidus jūrų kiaulytei alergeno įprastinėmis sąlygomis ji žūva nuo anafilaksinio šoko. Bet kai to paties alergeno suleidžiama miegančiam gyvūnui, jis lieka gyvas ir sveikas ir net neatsiranda jokių alergijos požymių.
Atsisveikiname su depresija
Neišsimiegant labiausiai pakinta greitoji miego fazė (per ją mus aplanko optimizmą ir gyvenimo džiaugsmą skatinantys sapnai). Kol gėrimės spalvingais vaizdiniais, smegenys apdoroja informaciją ir pojūčius, sudėlioja visa tai į atskiras „lentynėles“ ir sušvelnina neigiamų įvykių įspūdį.
Pasirodo, net skyrybas su sutuoktiniu lengviau išgyvena ir pernelyg nedramatizuoja padėties tie, kurie normaliai išsimiega.
Duodame atkirtį stresui
Trumpiau miegant antinksčiai streso hormonų, ypač kortizolio, gamina gerokai per daug, todėl įsikarščiuojama arba nuliūstama be jokios regimos priežasties, taigi nuolat patiriama nervinė įtampa. Mokslininkai tai žino jau seniai. Dar XIX a. pabaigoje buvo atliktas eksperimentas: medikai pacientams neleido miegoti net 90 valandų.
Praleidę 2–3 bemieges paras savanoriai prarado gebėjimą pozityviai mąstyti ir džiaugtis gyvenimu, sutelkti dėmesį, įsisavinti informaciją. Penktąją nemigos parą žmonėms prasidėjo haliucinacijos, jie ėmė pasakoti įvairius kompromituojančius faktus, kurių šiaip jau niekada nebūtų atskleidę. Toliau tęsti bandymą tyrėjai nesiryžo – jis būtų tapęs kankinimu.
Vėliau buvo įrodyta, kad po 11 nemiegotų naktų žmogaus psichika visiškai išsiderina, o miegas susilieja su būdravimo periodais taip, kad bandomasis nebesuvokia, ar jis veikia iš tikrųjų, ar sapnuoja.
Be streso hormonų padaugėjimo, kraujyje padidėja ir natrio bei kalio koncentracija, o galvos smegenys ima gaminti medžiagas, sudėtimi panašias į LSD narkotikus. Peržengus šią pavojingą ribą pagaliau užmiegama – bet jau visam laikui.
Įveikiame disleksiją
Neišsimiegojimas turi įtakos gebėjimui parinkti tinkamus žodžius, sudaryti sklandžius sakinius, kalbėti įtikinamai ir vaizdingai. Pastebėję, kad mūsų kalba aplinkiniams sukelia nuostabą ir susirūpinimą, turėtume pagalvoti, ar tai nėra disleksijos simptomai.
O jeigu taip, laikas nustoti gražbyliauti ir pasinaudoti pirma pasitaikiusia proga bent 20–30 min. pamiegoti. Kalbėjimo sutrikimas disleksija, pasirodo, būna ne tik įgimta arba užklumpa po patirtos smegenų traumos, insulto, bet gali atsirasti ir trūkstant miego.
Pageriname atmintį
Senstant atmintis prastėja, o viena to priežasčių – kad miegame vis mažiau. Kūdikis tik 5 val. per parą praleidžia nemiegodamas, penkiametis miega apie 12 val., o suaugusysis – paprastai 8 arba mažiau valandų.
Smegenys nespėja rūšiuoti naujų duomenų ir uždaro įėjimą prie jose jau esančios informacijos. Todėl draugų telefonai, prisiminti dar nuo vaikystės, nei iš šio, nei iš to išsitrina iš atminties. Bet nereikia manyti, kad visam laikui sukvailėjome – tiesiog naktį gerai neišsimiegojome, ir galvos smegenų žievės dalis, atsakinga už abstraktų mąstymą ir gebėjimą skaičiuoti, tapo ne tokia veikli.
Papildomą valandą patartina pamiegoti ir lankantiesiems užsienio kalbų, buhalterinės apskaitos ar kompiuterinio raštingumo kursus, antraip mokslai neduos lauktos naudos. Trūkstant miego protui sunku susitelkti ties dominančiu objektu.
Beje, neurologai nepataria užsienio kalbų mokytis miegant. Užverčiamos didžiuliu kiekiu naujos informacijos smegenys be reikalo alinamos, be to, suprastėja savidiagnostikos, kurią nervų sistema atlieka kiekvieną naktį, kokybė.
ParengėA.Gotautaitė
“Sekundė”
SXC nuotr.
