Nualinamas organizmas
Miegas – viena pagrindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas. Miegant pailsi ir nervų, ir kitos organizmo sistemos. Jei žmogus sunkiau užmiega, per mažai miega, o atsikėlęs jaučiasi nepailsėjęs, galima numanyti esant nemigą. Ji diagnozuojama, jei atsigulus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 6 val., ir šie simptomai trunka ne trumpiau nei tris savaites.
Nevertėtų jaudintis dėl vieną naktį trunkančios nemigos. Tai gali būti sukelto streso ar emocinės įtampos padarinys. Jei kitą naktį galima išsimiegoti už praėjusiąją, vadinasi, tai normalu.
Nemiga kur kas dažniau skundžiasi veiklūs žmonės – grįžę į namus jie negali atsikratyti darbo rūpesčių. Prisideda ir įvairios buities problemos.
Neretai dėl darbo aukojamos brangios nakties poilsio valandos. Jei tai tęsiasi ilgokai, sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujospūdis, gali ištikti insultas. Be to, nusilpsta imuninė sistema. Dėl nuolatinio miego trūkumo organizmas nebesugeba kovoti su ligų sukėlėjais.
Nemiga gali būti ankstyvas depresijos požymis. Kai žmogus neišsimiega arba miegas nėra visavertis, smegenų sistemoje atsiranda sutrikimų. Labai dažnai būna taip, kad nemiga tęsiasi apie metus, o tada pradeda ryškėti kiti depresijos simptomai – valgymo sutrikimai, nuotaikos svyravimai, svorio kritimas.
Miego sutrikimai
Miego trukmė neturi reikšmės, nors teigiama, kad vidutiniškai reikia miegoti aštuonias valandas. Tačiau vienas žmogus gali puikiai jaustis visą gyvenimą miegodamas po šešias valandas, kitas – po dešimt.
Bet miego trukmės pakitimas, pavyzdžiui, visą gyvenimą miegojus kasnakt po devynias valandas staiga pradedama miegoti po septynias, jau yra kritinis. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jei penkerius metus miegama dviem valandomis trumpiau, nei reikia organizmui pailsėti, du su puse karto padidėja mirtingumo rizika.
Yra trys miego sutrikimo tipai: sunku užmigti, naktį dažnai atsibundama ir nubundama labai anksti. Bet kuris iš jų kenkia sveikatai.
Miego sutrikimai atsiranda dėl pervargimo, neurozių, išgyvenimų, kokių nors ligų. Dažnai negali užmigti susijaudinęs, dėl ko nors išgyvenantis, kupinas įspūdžių žmogus. Kartais atrodo, kad tereikia padėti galvą, ir pasinersi į sapnų pasaulį, bet atsigulus niekaip negali sudėti bluosto. Tai būdinga protinį darbą dirbantiems žmonėms, ypač tiems, kurie netinkamai planuoja savo dienos režimą.
Ilgainiui atsiranda įsitikinimas, kad užmigti galima tik esant ypatingoms sąlygoms, pavyzdžiui, turi būti visiškai tylu. Kuo labiau sutelkiamas dėmesys į tai, tuo didesnis jautrumas atsiranda. Tada net menkiausias krebždesys neleidžia sumerkti akių.
Reikia pailsėti
Kaip išvengti bemiegių naktų? Visų pirma darbus būtina paskirstyti taip, kad liktų laiko pailsėti, kad nereikėtų iki vidurnakčio sėdėti prie kompiuterio ar tvarkytis namuose. Dirbti naktį atrodo lengviau – niekas netrukdo. Bet už tą ramybę tenka brangiai mokėti – išsekinama nervų sistema. Taigi reikia laiku pailsėti. Ypač naudinga vakare ramiai pasivaikščioti. Tačiau tai daryti būtina ne todėl, kad taip rekomenduoja medikai, bet dėl to, kad pačiam malonu. Kitaip rezultato nėra ko tikėtis.
Prieš einant gulti negalima dirbti įtempto protinio darbo, ypač jei jautri nervų sistema. Patartina paklausyti ramios muzikos, galima megzti, siuvinėti, paskaityti lengvo turinio knygą, pažiūrėti neįtempto siužeto filmą. Reikia atminti, kad miegas susijęs su sąlyginiu refleksu, todėl kiekvienas turi stengtis gultis tuo pačiu laiku.
Atsigulus negalima galvoti, kad prabėgs dar viena kankinama naktis. Mokslininkai tai vadina „laukimo neuroze“. Žmogus įsitempęs laukia, kad galėtų užmigti, ilgai vartosi, ir tik paryčiui vargiai pavyksta užsnūsti.
Tokiais atvejais patartina vyti šalin mintis apie miegą, atsipalaiduoti, ramiai ir giliai kvėpuoti. Tai – neblogas poilsis. Kaip parodė tyrimai, tada smegenų biosrovės primena tas, kurios atsiranda žmogui miegant. Verta prisiminti, kad nelaukiamas miegas aplanko greičiau.
Dvi fazės
Pagrindinė miego funkcija – sureguliuoti smegenų veiklą ir ją atkurti. Miegant visi organai ilsisi, dirba tik smegenys. Normalus miegas susideda iš lėtojo ir aktyviojo. Tos fazės kas 30–40 min. keičiasi. Ir tai per naktį kartojasi 5–6 kartus. Per lėtąjį miegą apie 25 proc. lėtėja širdies ritmas, mažėja kūno temperatūra, mažiau sunaudojama deguonies. Per aktyviąją miego fazę sapnuojama.
Sapnai atlieka svarbią nervų sistemos funkciją – tarsi apibendrina per dieną gautą informaciją. Būtent per aktyviąją miego fazę atgaminama tai, kas atsitiko, išgyvenami patirti įspūdžiai ir įvairios konfliktinės situacijos.
Daugelis medikų tvirtina, kad sapnuojami košmarai veikiau parodo, koks jautrus yra žmogus, o ne perspėja apie galimus pavojus.
Su amžiumi kinta miego trukmė. Subrendusiam žmogui pakanka 6–8 val. miego, o pagyvenusiųjų miegas dažnai sutrikdomas prabudimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad metams bėgant žmonės tampa jautresni triukšmui.
Taip pat dažnai miegą sutrikdo ir ligos, tokios kaip miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miegant), periodinių galūnių judesių liga, krūtinės angina ir kitos somatinės ligos, pasireiškiančios naktį.
Taip pat kinta ne tik bendra miego trukmė, bet ir lėtojo bei aktyviojo miego santykis. Sulaukusiesiems 60–75 metų, ypač vyrams, pastebimas lėtojo miego sumažėjimas.
Padeda užmigti
Kaip greičiau užmigti? Teigiama, kad tie, kuriuos kamuoja nemiga, pirmenybę turėtų teikti augaliniam maistui ir pieno produktams.
Tik nereikia prieš einant miegoti prisivalgyti. Tačiau alkanas žmogus vargu ar užmigs, todėl patartina išgerti stiklinę kefyro ar sukrimsti obuolį. Nerekomenduojama antroje dienos pusėje gerti stiprios kavos, arbatos, tonizuojamųjų gėrimų, valgyti šokolado.
Negalima ilgai gulėti verčiant save užmigti. Jei neįstengiama užmigti, derėtų keltis ir kuo nors užsiimti. Organizmą labiau išvargina ne tiek pati nemiga, kiek nerimas dėl jos.
Galima pagulėti kurį laiką neužsiklojus. Kai pasidarys šalta, užsitraukiama antklodė – apims malonus šilumos jausmas, ir žmogus užmigs. Taip pat veikia ir pasivaikščiojimas po kambarį basomis apie 10 minučių.
Užmigti padeda šilto pieno ar vandens su medumi stiklinė, miegą gerinančios žolelių arbatos – tinka valerijonų šaknys, sukatžolės, melisos, gudobelių žiedai, apynių spurgai ar jų mišiniai.
Atsipalaiduoti padeda vonia su spygliuočių ekstraktu ar jūros druska. Vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 37 laipsniai, o procedūros trukmė – 10–15 minučių. Paskui reikia iškart gulti.
Jei nė viena priemonė nepadėjo, nemigos priežastis gali būti rimtesnė, tad būtina kreiptis į gydytoją.
Parengė L.Žukaitė
"Sekundė"
SXC nuotr.
