Rausvažiedė ežiuolė. Vienas iš populiariausių XX amžiaus pabaigos augalų — imunostimuliatorių. Tai daugiametis 60— 100 centimetrų aukščio žolinis dekoratyvus augalas, kurio tėvynė šiaurės Amerika. Auginamas soduose, gėlynuose. Vaistinei žaliavai antžeminės dalies žydinčios viršūnės pjaunamos augalų masinio žydėjimo pradžioje.
Žolė džiovinama gerai vėdinamoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Naudojama viskas — stiebai, lapai, graižai bei žiedai. Dauguma vaistinių preparatų gaminami iš šaknų, kuriose yra daug veikliųjų medžiagų.
Rausvažiedės ežiuolės preparatai veikia bakteriocidiškai ir yra efektyvi priemonė gydant odos, ginekologines, urologines, onkologines ligas ir nuo kraujo užkrėtimo. Su pertraukomis preparatai vartojami peršalimo ligų profilaktikai ir gydimui. Imuninei sistemai stiprinti: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žolės užplikoma termose stikline verdančio vandens, po 30 minučių nukošiama, nuspaudžiama. Išgeriama su medumi vienu kartu 30 minučių prieš valgį.
Paprastoji kiaulpienė. Labai paplitęs daugiametis 5— 25 centimetrų aukščio žolinis augalas. Vaistinei žaliavai naudojamos kiaulpienių šaknys, lapai ir žiedai. Šaknys kasamos antrųjų trečiųjų auginimo metų rudenį (rugsėjį— spalį) arba anksti pavasarį (balandį) ir džiovinamos. Lapai renkami tik jauni, žiedynai — prieš masinį žydėjimą. Nuskinti lapai vartojami švieži (salotoms, sriuboms) arba džiovinami paskleidus plonu sluoksniu. Žiedai vartojami švieži arba džiovinti.
Liaudies medicinoje kiaulpienė vadinta „gyvybės šaknimi“. Ji gerina virškinimą, didina apetitą, padeda sergant cukriniu diabetu. Taip pat lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir aktyvina organizmo apsaugines jėgas. Manoma, kad preparatai padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį, gerina atmintį, bendrą organizmo savijautą, o lapai pavasarį yra vitaminų šaltinis.
Nuoviras: 1 valgomasis šaukštas susmulkintų šaknų užpilama stikline karšto vandens ir 15 minučių šildoma ant silpnos ugnies. Po 40 minučių nukošiama ir geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Didžioji dilgėlė. Daugiametis 60— 150 centimetrų aukščio žolinis augalas. Dilgėlė — viena labiausiai paplitusių piktžolių. Vaistinei žaliavai naudojama dilgėlių žolė, šaknys ir vaisiai. Žydinčių augalų viršūnės pjaunamos 30— 50 centimetrų ilgio ir gerai išdžiovinamos, šaknys kasamos vėlai rudenį.
Dilgėlių žolė ir iš jos pagaminti preparatai yra puiki vitamininė, kraujavimus stabdanti priemonė, jie didina kraujo krešėjimą, hemoglobino ir eritrocitų kiekį, šalina medžiagų apykaitos sutrikimus, gydo aterosklerozę, kepenų, tulžies pūslės ligas, vidurių užkietėjimą. Taip pat žolė yra polivitamininių, kraujavimą stabdančių mišinių sudedamoji dalis. Jauni lapai vartojami maistui: sriuboms, salotoms.
Medėjantis alavijas (alijošius). Daugiametis visžalis, sukulentinis, dažnai auginamas kaip kambarinis augalas. Alavijo tėvynė — Pietų ir Rytų Afrika. Vaistinei žaliavai naudojama švieži alavijų lapai ir jų sultys. Lapai skinami nuo 2— 4 metų augalų ir vaistams gaminti naudojami ne vėliau kaip po 24 valandų. Jie susmulkinami ir išspaudžiamos sultys, kurios pašildomos iki virimo.
Alavijo preparatai veiksmingi uždegiminėms, bakterijų sukeltoms ligoms gydyti, skatina tulžies išsiskyrimą, gydo nudegimus, opas, gerina apetitą ir virškinimą. Jie didina organizmo atsparumą, stiprina imuninę sistemą, pagreitina audinių regeneraciją, skatina plaukų augimą. Lapai naudojami homeopatinių vaistų gamybai. Nevartojami sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, nėštumo metu.
Paprastoji takažolė. Vienmetis 10— 40 centimetrų aukščio augalas. Auga laukuose, dykvietėse, ant takų, kiemuose, mindomose vietose. Vaistinei žaliavai naudojama takažolių antžeminė dalis.
Pjaunama žydinti žolė (liepos pradžioje) ir išdžiovinama. Išdžiuvusi žaliava yra gražiai žalios spalvos, lapeliai nesubyrėję ir natūralaus kvapo. Takažolės preparatai — vieni vertingiausių.
Juose daug vitaminų, jie gerina medžiagų apykaita, skatina šlapimo išsiskyrimą, apsaugo inkstus nuo akmenų susidarymo ir yra labai efektyvūs pradinėje akmenligės stadijoje ir po inkstų operacijų. Dezinfekuoja žarnyną, slopina virškinamojo trakto gleivinės uždegimą, didina kraujo krešumą ir stiprina kraujagyslių sieneles, stimuliuoja kepenų veiklą.
Liaudies medicinoje takažolių žolė vartojama nuo minėtų ligų, taip pat kaip stiprinantis, apetitą žadinantis, karštį mažinantis, kraujavimą stabdantis vaistas. Ji vartojama nuo viduriavimo, tinka padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
"šiaulių kraštas"
SXC nuotr.
