Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau. Sunku patekti pas specialistus, pacientai bijo lankytis gydymo įstaigose, o gydytojai stebi uždelstų vėžio ligos formų ir atsinaujinusios ligos atvejų skaičiaus didėjimą. Gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė pasakoja, kaip pacientai, profilaktiškai nesilankantys pas medikus, gali sau padėti.
Patekti į gydymo įstaigas sunku, tačiau įmanoma
Anot E. Juodžbalienės, dirbant su sunkiomis ligomis sergančiais pacientais iššūkių visada pakako, o šiuo metu jų tik padaugėjo: „Šeimos gydytojai sunkiau pasiekiami, atliekama mažiau profilaktinių tyrimų. Taip pat daugiau dėmesio skiriama pacientų logistikai, siekiant laikytis visų prevencinių priemonių dėl COVID-19. Gydytoja pastebi, kad ir patys pacientai pernelyg atmestinai rūpinasi savo sveikata. Vieni bijo infekcijų, kiti neprisiskambina gydytojui ir nutaria laukti. Ne visi pasidomi, kad tie, kuriems įtariami piktybiniai navikai, turi galimybę greitai išsitirti per „žaliąjį koridorių“.
Gydytoja onkologė taip pat įspėja, kad pasveikus nuo vėžio nevalia atsipalaiduoti, nes liga gali bet kada atsinaujinti, ypač svarbūs pirmieji penkeri metai po vėžio gydymo:
„Jeigu nuo agresyvaus naviko gydymo pabaigos praėjo pusė metų, stebėjimas yra intensyvesnis, o prieš penkerius metus gydytus navikus po ilgo stebėjimo jau laikome išgydytais. Žinoma, profilaktiniai tyrimai tokiems pacientams ir toliau atliekami, bet jau nebūtina reguliariai lankytis pas onkologus“, – aiškina E. Juodžbalienė.
Atsigręžia į fitoterapiją
Tokiu sudėtingu metu, kai sunkiau patekti pas šeimos gydytojus konsultacijos ar atlikti tyrimus, ypatingai svarbu pacientams patiems rūpintis stebėsena po vėžio gydymo. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas – būtini siekiant sumažinti riziką ligos atsinaujinimui ar kito pirminio piktybinio naviko atsiradimui.
Pasak gydytojos onkologės, dabar, kai visa sveikatos sistema artėja prie perkaitimo ribos, gydytojai ir pacientai atsigręžia į fitoterapijos mokslą.
„Baigus gydymą tiek pašalinių reiškinių, tiek pačios ligos atsinaujinimo rizika išlieka, todėl gydytojai leidžia pacientams vartoti augalus ar iš jų pagamintus preparatus, kurie padeda stiprinti ląstelinį imunitetą, siekiant išvengti vėžio atkryčio. Tiesa, dėl jų vartojimo reiktų pasitarti su onkologu, ypač jei dar vyksta aktyvus gydymas“, – pabrėžia medikė.
Paklausta, kokią įtaką vėžio gydyme turi fitoterapija, E. Juodžbalienė sako, kad tradicinėje medicinoje naudojami vaistai veikia efektyviai ir greitai, tačiau dažnu atveju turi ir šalutinį poveikį, gali pakenkti sveikoms organizmo dalims. Anot jos, būtent čia išryškėja augalų nauda po gydymo – jie gali tapti natūraliu apsaugos diržu, padedančiu atkurti vaistų ir gydymo nualintą ląstelinį imunitetą, greičiau atsigauti po ligos, sumažinti skausmą ir atkryčio tikimybę.
„Fitoterapija sergantiems ar sirgusiems po gydymo padeda pagerinti gyvenimo kokybę, sumažindama ligos ar gydymo šalutinį poveikį. Tokiais atvejais, kai kartojasi šlapimo takų infekcijos, po chemoterapijos sutrinka virškinimas, kepenų darbas, išopėja gleivinės, augalinės medžiagos yra naudinga ir vertinga natūrali pagalba šalia tradicinės medicinos“, – sako E. Juodžbalienė.
Pixabay.com/Edith_E_I nuotr.
Ugniažolės priešvėžinės savybės
Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o onkologiniams ligoniams tinka mažiau nei 50 rūšių vaistažolių. Viena tokių yra didžioji ugniažolė. Jos priešvėžinės savybės žinomos jau seniai. Lietuvoje yra specialistų, kurie fitoterapiją po įvairių ligų gydymo savo praktikoje taiko daugiau nei 20 metų. Ugniažolių alkaloidai neveikia sveikų organizmo ląstelių, tik piktybines – ypač adenokarcinomas, sarkomas, melanomas. Ugniažolių glikoproteinai taip pat veikia tik pakitusį audinį ir jo ląsteles. Dėl to ugniažolių preparatai naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant onkologines ligas.
Ugniažolė yra stipriai veikiantis augalas, todėl savavališkai jos naudoti medikė nerekomenduoja: „Internete dalijamasi įvairiais ugniažolių arbatų ar užpilų receptais, tačiau nežinant tikslių ugniažolių dozių, ruošiant arbatas ar raugus patiems, galima apnuodyti kepenis. Svarbu suprasti, kad vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze, todėl rekomenduoju neeksperimentuoti ir rinktis tik patikrintus, jau vaistininkų pagamintus preparatus su aiškiu veikliųjų medžiagų kiekiu. Atminkite, kad, net vartojant augalus, daugiau nėra geriau“, – įspėja E. Juodžbalienė.
3 svarbūs patarimai pacientams, sirgusiems arba sergantiems vėžiu
E. Juodžbalienė teigia, jog pirmiausia – svarbiausia yra patiems rūpintis savo sveikata ir savo iniciatyva per anksti nenutraukti vėžio atkryčio stebėjimo proceso, kuris įprastai trunka ne mažiau nei penkerius metus.
Antra – be profilaktinių tyrimų ir tradicinės medicinos, imunitetą stiprinkite vartodami antioksidantus, ugniažolių preparatus.
„Galiausiai trečia – neeksperimentuokite ir tiksliai laikykitės gydytojų onkologų nurodymų, patys nebandykite nežinomų preparatų, ar tai būtų augalinės kilmės produktai, ar cheminiai. Visada pasitarkite su gydytojais dėl jų vartojimo ir tik jiems leidus vartokite tik vaistinėse parduodamus preparatus“, – pataria E. Juodžbalienė.
