Paneigė mitus
S. J. Gloden supratimą apie augalus paveldėjo iš senelės, kuri buvo kaimo užkalbėtoja. Ji akcentuoja – augalai ne gydo, bet padeda būti sveikesniais.
Informaciją apie augalus moteris palaipsniui kaupė iš knygų, interneto, kitų šaltinių. Apie žolininkus žmonės yra sukūrę keletą mitų, kuriuos S. J. Gloden paneigė.
„Netiesa, jog žolininkas turi pažinoti visus augalus. Tai neįmanoma. Žinios ateina po truputį, su laiku surenkamos iš lūpų į lūpas. Jeigu prikimši į galvą anksčiau laiko – vis tiek pasimirš“, – komentavo ji.
Mitas esąs, jog žolininkas turi išmanyti visas ligas. Pasak S. J. Gloden, ligos yra pasekmė, o žolininkas dažniau mato priežastis – iš kur liga atsirado. Reikia žiūrėti, kada liga prasidėjo.
Neteisinga matyti, kad žolininkas turi išgydyti ligą. „Žmonės sveiksta patys – tabletė, gydytojas ar žolininkas tėra padėjėjas. Žmogus gyja nuo to, kuo tiki“, – aiškino Silvija. Ji pabrėžia, jog stebuklingos piliulės nėra. Norime pasveikti, bet nieko nedarome, kad pasveiktume. Laukiame, kad kiti mus pagydytų.
Augalą reikia pajausti
Žolininkės S. J. Gloden teigimu, augalai, kaip ir vaistai, gali netikti.
„Industrinis pasaulis žmogų atplėšia nuo gamtos. Tačiau nepaisant to, tikiu, kad intuicija mumyse gyva. Augalą reikia pajausti: prieš geriant arbatą paliesti, pauostyti, galima pakramtyti, jeigu norisi, atidžiai stebėti save. Ėjimas į augalą turi būti širdimi ir toks pat atsakymas iš augalo“, – pataria Silvija.
Pasak jos, „nesusikalbant“ su augalu, jis negydys, gali net sužaloti. Pavyzdžiui, nuo jo darosi bloga, nukrenta spaudimas, laisvėja viduriai.
Žolininkės manymu, kai kurie žmonės prigąsdinti ir bijo vartoti augalus. „Nuodingais“ vadinami augalai yra stiprūs ir labai vaistingi, todėl svarbu paisyti vartojimo instrukcijos.
„Apie jonažolę mūsų močiutės sakydavo, kad tai vaistas nuo 99 ligų. Dabar ji nuvertinta. Jonažolė yra stiprus, charakteringas žolynas. Nuolat kintantis pasaulis keičia kai kurių augalų vartojimo sąlygas: jonažolės beveik negalima vartoti vasarą, nes saulės aktyvumas padidėjęs. Taip pat ją reikia atsargiai vartoti tiems, kurie didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterio. Visiškai negalima vartoti moterims, kurios vartoja kontraceptines priemones. Tačiau vaistažolių mišiniuose šis augalas yra labai geras“, – aiškina Silvija.
Ji rekomenduoja nevartoti žolynų ar žolinių preparatų, jeigu vartojate cheminius vaistus – nėra ir nebus išaiškintas visų vaistų ir augalų galimos cheminės jungtys bei jų poveikis žmogui.
Gydo vietiniai augalai
S. J. Gloden XXI amžiaus rykšte vadina alerginius išbėrimus. Priežastis, žolininkės nuomone, gausiai buityje naudojama chemija. Todėl pirmiausia ji ragina išgrūsti iš namų visus šiuolaikinius skalbiklius, minkštiklius, kvapiklius, valiklius, oro gaiviklius, jeigu jie nėra natūralūs.
Ji siūlo įtraukti žolynus į buitį. Pavyzdžiui, oro gaivikliai – kraujažolė, pakabinta galvūgalyje, ne tik atbaido baimę, gerina miegą, bet ir malšina galvos skausmą.
Pasak žolininkės, mums labiau tinka mūsų krašte užaugę produktai, daržovės, vaisiai ir grūdai, žolynai.
„Jeigu žmogus nevalgo mėsos dėl mados, tai nesąmonė – ypač žiemą jos reikia. Vegetarizmas nėra humaniškiau už gyvūno valgymą: augalai taip pat gyvi ir daug ką jaučia“, – sakė S. J. Gloden.
Rekomenduojama įtraukti žoles į maisto racioną. Pirmos žolės pavasarį: dilgėlė, garšva, pienė, žliugė, vėliau pasirodo trikertė žvaginė – Kinijoje vadinama špinatu. Galima gamintis salotas, spausti sultis, maišyti žaliuosius kokteilius.
S. J. Gloden pabrėžia, jog augalus rinkti reikia atsakingai: skinti rankomis, žirklėmis ar pjauti aštriu peiliuku. Jeigu kasate retesnio augalo šaknį, gabalėlį šaknies reikėtų palikti.
Kad augalai būtų veiksmingi, žolininkė pataria juos džiovinti surišus į ryšelius, ant lininio audinio, popieriaus – jokiu būdu ne ant laikraščio. Augalus rinkti reikėtų į pintinę ar į medžiaginį orui pralaidų maišelį, nes polietilene jie praranda gydomąsias savybes per 3-30 minučių.
Liga atkreipia dėmesį
Silvija aiškina, jog augalai yra labai savitos sąmonės būtybės. Pasitelkus intuiciją ir jutimus ji siūlo užmegzti ryšį su augalais: nueiti į mišką, pabūti prie augalo, kuris patinka, mintyse su juo pasikalbėti. Bendravimas su augalais gydąs emocinį kūną – dvasines žaizdas.
Žolininkės nuomone, liga yra mokytoja, rodo, į ką reikia atkreipti dėmesį gyvenime. Negaluojančios kepenys, inkstai, ypač akmenys inkstuose, tulžyje rodo, kad susikaupė daug pykčio, nemokėta jo išreikšti. Skaudama širdis – trūksta meilės ir saugumo. Podagra – esate per daug valdingi. Šlapimo nelaikymas – emocijų perteklius, užspaustos, neišreikštos emocijos. Astma – užspausta meilė, negebėjimas gyventi sau, dėl savęs. Bronchitas – užsisklendimas savyje. Dažnai skaudanti gerklė – blokuojamas kūrybos kanalas. Odos problemos – siaubas, baimė, senas, užmirštas pasišlykštėjimas, pavojaus jausmas.
„Svarbiausia – mylėkite save. Būkite atviri sau“, – linkėjo žolininkė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Silvijos J. Gloden receptai
Medus su cinamonu: 2 – 3 puodeliai šilto gėrimo per dieną mažina cholesterolio kiekį. Stiprina širdį, atstato arterijų ir venų sienelių elastingumą. Valgykite riekelę duonos kiekvieną rytą su cinamonu ir medumi!
Ramiam miegui: sukatžolė su valerijonu.
Morkų sultys ryte ir vakare po 1/3 stiklinės: nuo kirmėlių, minkština vidurius.
Akims, regėjimui gerinti: ugniažolė, akišveitė, rugiagėlė, medetka.
Kepenims valyti: medetka, šlamutis, kraujažolė.
Nerimui, nemigai, baimei, aterosklerozei: kraujažolė, vaistinė veronika, bijūnų žiedlapiai, liepa, šalavijas, šilinis viržis.
Vitaminingos arbatos: žemuogės, mėlynės (gydo lengvą cukrinio diabeto formą), beržų lapai (valo sąnarius), obuolių žievelė (maitina sąnarius), juodųjų laukinių serbentų lapai (stiprina imunitetą), bruknių lapai (šlapimo takams), vyšnių lapai (tinka ir esant podagrai).
Beveik rimtai – Meilės eliksyras
šis eliksyras turi būti gaminamas pavasarį arba rudeniop, kai galima kasti rodiolės augalų šaknų.
Prieš pradedant gaminti eliksyrą, reikia pamedituoti ar savais žodžiais pasimelsti, kad nukreiptumėte energiją norima linkme: ar greičiau susilaukti vaikelio, ar atkreipti mylimojo dėmesį.
Prieš einant į daržą paprašyti Mėnulio pagalbos ir palaiminimo jūsų sumanymui ir veiksmingumui.
Pilnaties naktį (jeigu pavyktų – penktadienio naktį) nueiti į daržą ir išsikasti rausvosios rodiolės šaknį. Arba naudoti 40-50 g džiovintų rausvosios rodiolės šaknų. Jeigu imsite žalią, ji svers šiek tiek daugiau.
šaknį nuplauti, supjaustyti ir užpilti 1 l raudonojo vyno (natūralaus).
Įdėti po 0,5 arbatinio šaukštelio cinamono, imbiero ir juodųjų pipirų. Jeigu vynas rūgštokas, galima į jį įdėti šaukštą – du medaus. Palaikyti užpylus pajudinant lygiai 21 dieną. Nukošti.
Maždaug 2 valandas iki miego duoti savo mylimajam išgerti apie 50 g šio gėrimo. Jeigu gersite abu, galite išgerti susipynę rankomis ir po to švelniai pasibučiuoti – eliksyras turėtų suveikti.
Nevartoti esant dideliam kraujo spaudimui, nemigai. Užpilas tonizuoja, stiprina organizmą po įvairaus išsekimo. Negerti šio eliksyro kas vakarą.
Simona PUŽAITĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu – Michaela Kobyakov nuotr.
