GRYNAS.lt toliau nagrinėja temą, kaip gyvenamoji aplinka lemia mūsų sveikatą.
„Geografinės sergamumo tendencijos žinomos nuo Antikos ir Hipokrato laikų“, – tikina Vilniaus universiteto profesorius Saulius šliaupa.
Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko, lyginant su aplinkos teršimo įtaka žmogaus sveikatai, gerokai mažiau žinoma apie natūralios gamtinės aplinkos, vadinamos „tyliąja“ poveikį. Ji gali būti pavojinga arba palanki žmogaus sveikatai.
„Net tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva stebina geografinės sergamumo tendencijos. Aišku, įtakos turi ne vien aplinka, bet ir ekonominės, socialinės sąlygos“, – pažymi pašnekovas. Pasak jo, tarp atskirų rajonų didelių skirtumų nėra, tačiau vertinant didesnius regionus jie išryškėja.
Pagrindinis gamtinės aplinkos poveikis žmogaus organizmo sveikatai realizuojamas
per mitybos grandinę – valgome augalinį ir gyvulinį maistą, kuris išauginamas natūralioje aplinkoje. Jo sudėtyje atsispindi tos aplinkos geocheminis balansas.
Žinoma, tai aktualu tik tuomet, kai maisto produktus auginame patys, ten kur gyvename, ar perkame iš savo kaimynų ūkininkų, jei perki produktus prekybos centre šis faktorius praranda svarbą, pastebi S.šliaupa. Ypatingai svarbus geriamo vandens cheminės sudėties vaidmuo.
Svarbus mineralų kiekis
Geologiškai skirtingų sričių gyventojai gauna padidintą ar sumažintą organizmui reikalingų mineralų kiekį. Chromas, cinkas, magnis mažina diabeto, psichikos ir širdies veiklos sutrikimų riziką. Kalcis, magnis, fosforas būtini kaulų ir dantų vystymuisi. Nervų sistemos veiklai labai svarbus pakankamas kalcio, magnio, natrio kiekis.
„šiaurės Rytų Lietuvoje, Centrinėje Vakarų Lietuvos dalyje, Pietvakarių Lietuvoje fiksuojamas gerokai didesnis sergamumas šizofrenija. Aiškinantis, su kuo tai galėtų būti susiję pasirodė, kad tai lemia fosforo ir ličio kiekiai dirvožemyje“, – pateikia pavyzdžių S.šliaupa.
šiame regione jų yra mažiau, nei kitose Lietuvos vietose. Kaip žinome, būtent šių elementų turinčių medikamentų skiriama gydant šizofreniją. Tai reiškia, kad ten, kur jų yra natūralioje gamtinėje aplinkoje, mažiau žmonių kenčia nuo šios ligos.
širdies ir kraujagyslių sistemos ligos labiau paplitę šiaurės Rytų bei Pietų Lietuvoje, Vakarų Lietuvoje jomis sergama mažiausiai. Tai siejama su geriamojo vandens sudėtimi. Vakarų Lietuvoje vandenyje daugiau natrio ir kalio, o šie elementai reikalingi širdies veiklai.
Lietuvoje skirtingas sergamumo bei mirtingumo nuo kvėpavimo sistemos ligų lygis. Ypač didelis jis aukštumose, tai reikėtų sieti su tuo, kad čia atšiauresnis klimatas – šalčiau, daugiau lyja. Šios ligos mažiausiai paplitę Biržų rajone, daugiausiai – Dzūkijos aukštumose ties Alytumi, Varėna.
Ne viską galima paaiškinti
Pastebėta priklausomybė nuo sergamumo alkoholinėmis psichozėmis lygio ir geriamojo vandens mineralinės sudėties. Vakarų Lietuvoje, kur šių atvejų daugiausiai, vandenyje yra mažai magnio, o Centrinėje bei šiaurės Lietuvoje jo vandenyje padidintas kiekis, todėl sergama mažiau.
„Intensyviai vartojant alkoholį organizmas netenka dalies magnio, kuris būtinas nervų sistemos veiklai. Tad, geriamas vanduo dalinai kompensuoja šio elemento praradimą. Turimais duomenimis, geriamo vandens įtaka sergamumui siekia iki 50 procentų’, – teigia S.šliaupa.
Tačiau mokslininkai, tyrinėjantys gamtinės aplinkos ir sergamumo sąsajas taip pat dar ne viską gali paaiškinti. Kad ir atsakyti į mums visiems itin rūpintį klausimą – kodėl tam tikrose Lietuvos vietose dažniau sergama onkologinėmis ligomis.
„Padidėjęs sergamumas šiomis ligomis stebimas 10 rajonų Marijampolės regione, šiaurės vakarų Lietuvoje. Tačiau tai galinčių paaiškinti geologinių faktorių neaptikome, esama tik prielaidų“, – teigia pašnekovas. Manoma, kad tai gali lemti padidintas švino ir cinko kiekis dirvožemyje.
Kam kokie teršalai kenkia?
Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimo reiškinius (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga.
Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos) ir lietinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas, gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (širdies priepuolis).
Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė.
Dėl ozono poveikio padidėja jautrumas alergenams, sumažėja imuninis atsparumas, gali padažnėti bronchinės astmos priepuoliai, kilti kosulys, atsirasti pakitimų plaučių audinyje. Esant ilgalaikiam poveikiui kamuoja bronchitai, galvos skausmai, galimi širdies veiklos sutrikimai.
Esant nedidelėms azoto oksidų koncentracijoms ore, dirginama akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Sumažėja plaučių atsparumas infekcijoms, paūmėja kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos, sergantieji kraujotakos ligomis pajunta sveikatos pablogėjimą.
Sieros dioksidas kartu su kietosiomis dalelėmis neigiamai veikia kvėpavimo takus, dirgina akis, dirgina odą ir gleivinę, sukelia kvėpavimo sutrikimus, pablogina esamų kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligų eigą, sumažina kvėpavimo takų atsparumą infekcijoms.
Kadmis iš kaulinio audinio išstumia kalcį, sąlygoja griaučių transformacijas, švinas sukelia kraujotakos, inkstų ligas, dauginimosi organų, nervų sistemos pakitimus, dėl gyvsidabrio atsilieka vystymasis, sutrinka psichika.
Ftalatai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imunitetą, gali sukelti astmą vaikams. Bromintos degumą mažinančios medžiagos ardo hormonų sistemą. Jų poveikis nervų sistemai ir vystymuisi pasireiškia per ilgesnį laiką. Alavas ardo endokrininę žmogaus sistemą, į organizmą patenka valgant žuvį.
Teršalų emisija į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių Lietuvoje 2011 m.
(apskritys, t/metus)
Eil.Nr./Apskritis/Įmonių skaičius/Viso išmesta į aplinkos orą/Normatyvas DLT (didžiausia leidžiama tarša)
1 Vilniaus 195/ 7117,4 /31847,6
2 Kauno 199/ 11118,1/ 26623,2
3 Klaipėdos 107/ 4842,9/ 13008,3
4 šiaulių 119/ 7395,3/ 13833,0
5 Panevėžio 116/ 2936,1/ 8109,1
6 Alytaus 52/ 1288,0/ 3100,6
7 Marijampolės 58/ 2238,5/ 3408,8
8 Utenos 46/ 1667,0 /3213,9
9 Tauragės 41/ 833,2 /2689,9
10 Telšių 42/ 28080,5/ 50516,8
11 Viso: 975/ 67517,3/ 156351,7
Barbora Giedraitytė
Vido Venslaviškio nuotr. (Sveikatos sodas)
