Rinkoje pusė pašarų su GMO
Pasak specialistų, genetiškai modifikuotos sojos ir jų produktai įeina maždaug į 25 tūkst. pavadinimų maisto produktus: kepinius, šokoladą, ledus, kakavos gėrimus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą, vitamininius preparatus ir t. t. O gaminant nemažai šių produktų naudojama GM soja.
Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti: vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO. Tačiau tokie produktai sukrauti į bendras lentynas, įskaityti smulkutėmis raidėmis parašytą informaciją apie produkto sudėtį ne vienam pirkėjui reikia didinamosios lūpos. Maža to, apie GMO privalu informuoti tik tuomet, jei GMO produkte yra daugiau nei 0,9 proc.
O jei kiaulės, veršeliai ar paukščiai buvo sočiai šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, informuoti vartotojų, perkančių ir valgančių tokią mėsą ar kiaušinius, neprivaloma. Tokių produktų rinkoje apstu, nes, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Žilvino Ilevičiaus, genetiškai modifikuoti pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų. Taigi teisė rinktis ir žinoti apie maistą tampa abejotina.
Mažesni kiekiai nežymimi
VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės tvirtinimu, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Pasak jos, vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais nei tais, kurie keliami tradiciniam maistui.
Tačiau tradicinio maisto sudėtyje jau nurodoma, kad jame gali būti pieno, riešutų ar kitų produktų pėdsakų (tai svarbu alergiškiems žmonėms). O kad produkte gali būti mažiau nei 0,9 proc. GMO, nurodyti nereikia. Anot specialistų, pvz., į šokoladą nėra reikalo dėti daugiau sojų lecitino, todėl labai palanku nenurodyti, kad tas lecitinas gali būti iš genetiškai modifikuotų sojų.
„Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, tad leistinas GMO procentas gali skirtingai veikti. O kaip tuos 0,9 proc. visur nustatyti? Juk tyrimai kainuoja ne vieną šimtą litų“, – svarstė profesorius selekcininkas Antanas Svirskis.
GMO ir E prieduose?
Užsienio tinklalapiuose yra informacijos apie tai, kad GMO gali būti ir ne viename E maisto priede. Tokiu atveju GMO vengiančius žmones gali ištikti šokas.
„Vienas šveicarų žurnalistas nurodė, ką reiškia E priedai. Pasirodo, ir juose gali būti GMO. Žmonėms dabar tikrai sudėtinga atsirinkti produktus. Labai blogai, kad mūsų šalyje tokie produktai tinkamai nepaženklinti. Štai Vokietijoje, Anglijoje produktai pažymimi atitinkama spalva: raudona, geltona, žalia. Pastarąja spalva pažymėti produktai mažiausiai kenksmingi. Mūsų vartotojai tokio pasirinkimo neturi“, – apgailestavo Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė.
VMVT vyriausioji specialistė V.Jarošienė tvirtino, kad į Lietuvą neįvežama produktų, kuriuose būtų nurodyta, kad E maisto prieduose yra GMO. Ir tai suprantama – GMO žymima, kai jų produkte yra daugiau nei 0,9 proc.
Pasak A.Svirskio, ES ne kartą siūlyta GMO turinčius produktus išskirti ir sudėlioti atskirose parduotuvių lentynose, tačiau tokiems siūlymams visada atsiranda didelių kliūčių. „Alkoholį, duoną ir kitus produktus galime sukrauti į atskiras lentynas, o GMO – ne. Atrodo, latviai šiemet taip ir padarė“, – tvirtino mokslininkas A.Svirskis.
Sulaikė apie 9 t produktų
VMVT specialistai sako, kad genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ženklinimo reikalavimus reglamentuoja ES. Tad jei nurodyta GMO žymėti tik tada, kai produkte jų yra daugiau kaip 0,9 proc., taip ir daroma.
ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų veislių, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų, bulvių – 1. Mūsų šalyje galima prekiauti tik ES teisės aktuose įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.
Lietuvoje maisto produktų bei pašarų mėginiai dėl genetinės modifikacijos nustatymo tiriami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje.
Pasak V.Jarošienės, pernai buvo ištirti 202 maisto produktų (sojų, kukurūzų, ryžių, bulvių ir kt.) mėginiai genetinei modifikacijai nustatyti ir tik viename mėginyje (sojų baltymų izoliate, importuotame iš Izraelio) buvo nustatyti labai nežymūs pėdsakai GMO, kurių ženklinti nenumatyta.
VMVT specialistai tvirtina, kad 2009 m. į Lietuvos rinką nepateko 8,64 t nepaženklintų dėl GMO maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių. Tačiau tokia informacija neguodžia, o kelia dar daugiau nerimo dėl plūstančių GMO produktų.
Gali pažeisti genetiką
Mūsų gydytojai vengia reikšti savo nuomonę dėl GMO. „Kol nėra ištirtas GMO poveikis žmogaus sveikatai, jų nerekomenduojame valgyti“, – VL sakė ne vienas medikas.
Mokslininkė Dalia Marija Brazauskienė viename savo straipsnių rašo apie galimą GMO grėsmę sveikatai. Anot jos, GMO gali sukelti alergiją. Ją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jų alergiškumo potencialas nežinomas. O genetiškai modifikuoto maisto propaguotojai siekia labai supaprastinti alergiškumo tyrimus, kuriuose būtų naudojami netiesioginiai metodai.
Dėl GMO vartojimo galimi lytinės sistemos sutrikimai. Kai kurie augalai (juos genetiškai modifikuojant) tampa atsparūs herbicidams. Kaip rašo D.M.Brazauskienė, eksperimentai su ankštiniais augalais, apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundup“, parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus – steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms „Roundup“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų jų lyties organuose.
Pievose – GM pienės
O kaip žmogaus organizmą gali paveikti genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvulių mėsa bei jos produktai? Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai tvirtino, jog GMO įtaką sveikatai vertina Europos maisto saugos tarnyba. Vadinasi, jeigu ši tarnyba nemato pavojaus dėl GM pašarais šeriamų gyvulių mėsos, turėtume dėl to nesukti sau galvos.
Tačiau nemažai pasaulio mokslininkų su didžiuliu nerimu kalba apie GM pašarus, o ES šalių gyventojai reikalauja, kad būtų informuojama, kuo šerti gyvuliai, kurių mėsą jie vartoja.
„Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, kad GM pašarai, kuriais buvo šertos karvės, apkrėtė laukų pienes genetiškai modifikuotomis ląstelėmis. Šie duomenys buvo trejus metus slepiami! Ar galime būti tikri, kad ir mūsų laukuose nėra tokių pienių? O kaip GM pašarai paveikia gyvulio organizmą, o tokia mėsa žmogų?“ – daug klausimų kyla mokslininkui A.Svirskiui.
Mokslinių tyrimų virtuvę išmanantis selekcininkas apmaudavo, kad neretai moksliniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti naujo produkto privalumus ir gauti naudą, o žala sveikatai ar gamtai ignoruojama.
Vida TAVORIENĖ
Martyno Vidzbelio nuotr. Nėra galimybės rinktis: maisto produktai su genetiškai modifi kuotais organizmais turėtų būti sukrauti į atskiras parduotuvių lentynas. Tačiau taip nėra.
