Ir ne tik jas naudojančioms moterims! Kaip atpažinti, kurie ingredientai iš tiesų yra pavojingi, o kurie – tik baisiai skamba?
Baltijos aplinkos forumo surinktais duomenimis, daugelio medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas. Ir kol neįrodyta, kad jos yra pavojingos, tol jas leidžiama naudoti! O dabar – labiausiai pribloškiantis faktas: visiškai ištirta (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai) tik apie 11% šių medžiagų.
Svarbiausia, kad į tai, ką pilame ar tepame ant savęs turėtume atkreipti ne mažesnį dėmesį nei į tai, ką valgome. Beveik visos ant odos tepamos medžiagos prasiskverbia į mūsų organizmo vidų.
Prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjusi ekologiškos kosmetikos gamintoja Abi Weeds juokavo: „Viskas, ko pavadinimas baisiai skamba yra negeras ingredientas.“
Kai GRYNAS.lt kreipėsi į Lietuvos chemikus dėl pavojingų kosmetikos sudėtinių dalių, jie tik mosavo rankomis – juk tai tokia gausybė informacijos, kurią reikia pateikti ir apdoroti.
Visgi šiandien, remdamiesi vienos griežčiausių Jungtinės Karalystės ekologiškos produkcijos sertifikatus išduodančių organizacijų „Soil association“ duomenimis, pateikiame Jums 10 pavojingiausių ir dažniausiai kosmetikoje atrandamų ingredientų.
Ekologiškoje produkcijoje žemiau pateikti priedai yra uždrausti, nes neatitinka pagrindinio reikalavimo: nedaryti žalos aplinkai bei žmogaus sveikatai. Taigi griebkite savo šampūnus, kremus, veido valikliui ar tonikus ir dar kartą perskaitykite jų sudėtį.
1. Metilo, butilo, etilo, propilo, izobutilo parabenai – moksliniai tyrimai rodo, jog parabenai gali paveikti organizmo hormonines funkcijas, kenkia endokrininės sistemos veiklai. Yra darbų, kurie atsekė naudotų parabenų įtaką krūties vėžiui (t.y. jų naudojimas buvo viena iš priežasčių, paskatinusių šią onkologinę ligą). Šių medžiagų galima rasti šampūnuose, odai skirtuose kremuose, dezodorantuose – jie naudojami galybėje kosmetikos priemonių.
2. Triklozanas – taip pat konservantas arba antibakterinė medžiaga. Naudojamas gaminant dezodorantus, dantų pastą, intymios higienos priemones, servetėles, muilą, burnos skalavimo skystį. Nustatyta, jog triklozanas gali pakenkti žmogaus hormonų sistemai, turi didelę ekologinę žalą, kadangi geba kauptis organizme (pavyzdžiui, yra rastas motinos piene, žuvyje). Kadangi tai antibakterinė medžiaga, nuolat „saugomas“ nuo bakterijų ir patekęs į kitokias sąlygas organizmas gali tapti neatsparus. Manoma, jog triklozanas silpnina žmogaus imunitetą.
3. Diazolidinilo ir Imidazolidinilo karbamidas (Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea) taip pat skirtas ilgiau išlaikyti produktus parduotuvių lentynose. Šie produktai yra formaldehido dujų skystoji „versija“, taigi gali šių dujų išskirti. Formaldehido dujos turi specifinį nemalonų kvapą. Įsivaizduokite: įprastai formaldehidas naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje. Šalia nedideliais kiekiais – ir kosmetikoje.
4. Natrio laurisulfatas (Sodium lauryl sulfate) – ar kiti sulfatai. Tai dažniausiai į prausimosi priemones – šampūnus, dušo želes, pastas dedamos pigios iš naftos išgautos medžiagos. Natrio laurisulfatas yra dedamas kaip prausiklis: ši priemonė padeda gausiai „užputoti“ ir nuriebalinti plaukus ar odą. Tačiau nuimant riebalus nuplaunama daug daugiau: nustatyta, jog šios medžiagos sukelia galvos odos problemas – dermatitą, seborėją, plaukų slinkimą, plonėjimą, dirgina akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, jog natrio laurisulfatas kenkia vaisingumui. Organizacija „Soil asociation“ neturi tikslių duomenų, kokią žalą ši medžiaga daro gamtai, todėl apsidraudžiant ji neleidžiama kaip ekologiškų produktų ingredientas. Ši medžiaga gali būti išgaunama ir iš augalų, tuomet gamtai neturi jokio žalingo poveikio.
5. Etanolaminas (Ethanolamine) – į kosmetikos priemones dedamas tam, kad išlaikytų reikiamą pH, produktas netaptų per daug rūgštinis ar šarminis. Dedamas į kremus, o plaukų dažuose pakeičia amoniaką. Etanolaminas gali turėti priedų, kurie jungdamiesi su kitomis medžiagomis sudaro kancerogenus (vėžį sukeliančias arba jo vystymąsi skatinančias medžiagas), bei gali sudirginti odą.
6. Dietanolaminas (Diethanolamine) – dirbtinis putų „sukėlėjas“ arba konsistenciją tirštinantis ingredientas. Dedamas į lūpų dažus, kvepalus, dezodorantus, plaukų priežiūros priemones, nagų laką. Junginiuose su kitomis medžiagomis virsta kancerogenu bei gali dirginti odą. Ypač lengvai įsiskverbia per vaikų odą, o tokios medžiagos yra ir vaikams skirtuose higienos produktuose. Jie pavojingti ir nėščioms moterims, šiandien Europos Sąjunga yra uždraudusi jo naudojimą vaikams skirtuose gaminiuose.
7. Trietanolaminas (Triethanolamine) – tai pH reguliuojanti medžiaga, turinti panašų poveikį, kaip ir Etanolaminas, Dietanolaminas. Jo sudėtyje gali būti papildomų rūgščių, kurios suformuoja vėžinius susirgimus sukeliančias medžiagas, pavyzdžiui, nitrozaminus.
8. Dirbtiniai kvapai (įskaitant ir ftalatus, kurių neprivaloma nurodyti produkto sudėtyje) – šios medžiagos į kremus bei šampūnus dedamos dėl kvapo. Pavyzdžiui sintetinis muskusas yra kvepalų kompanijų sukurta cheminė medžiaga, imituojanti elnio kvapiosios liaukos (vadinamos muskusu) kvapą. Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Tačiau visi gaivūs žemuogių ar braškių kvapai yra dažniausia priežastis, kodėl žmonėms atsiranda alerginė reakcija į vieną ar kitą produktą. Ftalatai bei dirbtiniai kvapai taip pat gali paveikti ir hormoninių liaukų veiklą, neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą (!), kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
9. Talkas – šis silikatų klasės mineralas kosmetikos produktuose atsiranda dėl „sugebėjimo“ sugerti dujas. Jis taip pat naudojamas pH sureguliavimui, dažniausiai yra pudrų vaikams ar moterims sudėtyje. Kai kurios talko rūšys yra užterštos kancerogenais (vėžį sukeliančiomis medžiagomis), talkai taip pat gali užkimšti odos poras. Teigiama, jog ilgai naudojant šią medžiagą, pasireiškia tokie patys simptomai, kaip ir naudojant asbestą. Be neigiamo poveikio kvėpavimo takams, talkas gali sutrikdyti ir reprodukcinės sistemos veiklą.
10. Neekologiški gyvuliniai priedai, tokie kaip garsusis baltymas kolagenas, „fantastiškai“ išlyginantis raukšleles. Kolagenas išgaunamas iš gyvūnų, nors jau atrasta augalinių ekstraktų, kurie odai turi tokį pat jauninamąjį poveikį. Gyvulinis kolagenas išgaunamas iš karvių organizmo. Iš jų sausgyslių, žarnyno sienelių, plaučių, kaulų ir netgi kraujagyslių sienelių. Įdomu ar visos įžymybės, pasiryžusios kolageno injekcijoms tai žinojo? Ekologiškuose produktuose tokie ingredientai draudžiami dėl žalos gyvūnų gerovei. Apie kitas grožio pramonei tiekiamus gyvulinius produktus, tokius kaip jaučių sperma ar placenta nesinori net kalbėti.
Parengė Inga Labutytė
SXC.hu nuotr.
