Kaune vykusio susitikimo metu ji pristatė savo tyrimų sritį ir pasakojo apie baldų gamybos iš pluoštinių augalų galimybes. Lietuvoje tokių augalų turime tris – linas, dilgėlės ir kanapės, o iš jų pagaminta baldinė medžiaga yra ekologiška, greitai gamtoje suyranti ir lengvai perdirbama.
Kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geriau
„Ekologijos temą bandžiau užkabinti dar studijuodama magistrantūroje. Būdamas dizaineriu, atrodo, kuri vien prašmatnius daiktus visai ne dėl būtinybės, o tik dėl grožio. O aš pritariu tai idėjai, kad reikia kurti aplinkai ir žmogui – ir ne tik gražius, bet svarbiausia patogius ir funkcionalius baldus,“ – kalbėjo VDA doktorantė ir Kauno kolegijos pramoninių technologijų ir dizaino katedros vedėja I. Valentinienė.
Ji sako, kad dizainerių darbas – gerinti žmogaus aplinką. O kaip galima gerinti ir nemąstyti apie ekologiją? – tokį klausimą kelia moteris ir priduria, kad dizaineriai projektuodami pradeda galvoti ir apie produkto ilgaamžiškumą, tvarumą ir draugiškumą gamtai.
Pasak I. Valentinienės, yra keturios ekologiško dizaino strategijos: mažinti išteklių naudojimą, didinti energijos naudojimo efektyvumą, atsisakyti pavojingų, toksiškų medžiagų ir gerinti perdirbimo galimybes. Baldų dizaineriai stengiasi, kad jų gaminys kuo ilgiau nevirstų atlieka, o jo perdirbimas būtų kuo paprastesnis.
Pramoninio dizaino specialistė pabrėžė jog, kuo baldų gamyboje naudojama mažiau medžiagų, furnitūros – spynelių, rankenėlių, lankstų, skląsčių ir kitų apkaustų, naudojamų baldų detalių junginiuose, – tuo galutinis produktas yra ekologiškesnis.
„Pasvarstykite, kiek balduose būna sudedamųjų dalių, kiek laiko trunka ir išteklių pareikalauja jų gamyba ir surinkimas. Kartais atrodo, kad tų medžiagų nėra daug, bet žiūrėk, vienos dalys gali būti medinės, kitos metalinės, trečios kokios plastikinės. Vien tik jų gamybai jau reikia trijų skirtingų fabrikų, o dar kiek išeikvojama energijos, kol viskas yra surenkama,“ – pastebi I. Valentinienė.
Į elementų, naudotų medžiagų skaičių reikia atsižvelgti ir gaminį perdirbant. Vienalytį daiktą perdirbti galima greitai ir paprastai. Tuo tarpu daug detalių turinčio gaminio išrinkimo ir perdirbimo sąnaudos, tiek laiko, tiek energijos, yra gerokai didesnės.
„Dizaino apdovanojimuose vienas iš kriterijų yra ir ekologiškumas. Žiūrima, kiek sudedamųjų dalių, kiek vienalytis ir, žinoma, kiek funkcionalus yra gaminys. Paskutinis punktas yra itin svarbus. Vienalytis, bet netinkamas naudojimui daiktas irgi nieko vertas,“ – pastebėjo specialistė.
SXC.hu – K.C. Hohensee nuotr.
Tikrai ekologiškas yra tik medinis šaukštas
Paminėjus ekologiškus baldus, dažnas pirmiausiai pagalvoja apie medienos gaminius. Aišku, kad natūrali mediena yra ekologiška. Tačiau iš jos pagamintiems baldams toks apibūdinimas tinka tik iš dalies. Pasirodo, baldo gamybai tinka tik labai maža dalis medienos – tam panaudojama vos 9 proc. viso medžio. Visa kita atlieka: tai žievė, šaknys, šakos, lapai, medienos ydos (akutės, įtrūkimai ir panašiai). Tokia gamyba nėra labai efektyvi ir ekonomiška.
„Kai kurie dizaineriai sako, gal reikėtų paversti tas ydas privalumais. Tačiau tuomet kyla klausimas, o koks yra tavo kaip dizainerio įnašas į tokį gaminį? Juk čia viskas jau sukurta gamtos. Dar svarbiau yra tai, jog tokia su ydomis mediena tinka tik vienetiniams gaminiams. O mes juk kalbame apie globalias problemas, tai turime pirmiausia ir žiūrėti į masinę gamybą,“ – sakė I. Valentinienė ir teigė, jog brokuota laikomos medienos panaudojimas didžiųjų problemų neišspręs.