Pats žodis „nano“, o tiksliau nanometras, reiškia labai mažą dydį. Jeigu pabandytume jį įsivaizduoti, tai būtų apie 80 000 kartų už žmogaus plauko storį mažesnė dalelė.
Kaip ir daugelis mokslo naujovių, nanotechnologijos turi teigiamą ir neigiamą pusę. Teigiama pusė – technologijų progresas ir tokių išskirtinių savybių gavimas, kurios padaro mūsų buityje naudojamas medžiagas atsparesnes ir ilgaamžiškesnes.
Maisto gamyboje, jo pakavime naudojamos nanotechnologijos leidžia patobulinti skonio ypatybes, atsparumą bakterijoms ir temperatūrų svyravimui, leidžia ilgiau išsaugoti maistą nesugedusį. Kosmetikos priemonių gamintojai jas naudoja taip pat siekdami gaminio vartojimo laiko pailginimo, jo savybių, pasiskirstymo patobulinimo, odos atsparumo įvairiems faktoriams padidinimo ir daugelio kitų, kuriuos net sunku įsivaizduoti. Tekstilės pramonėje naudojant nanotechnologijas galima gauti išskirtinių savybių drabužius ir kitus plačiai pritaikomus audinius.
Tačiau kai šios technologijos taikomos minėtiems gaminiams, turintiems tiesioginį sąlytį su žmogaus organizmu, verta susimąstyti, ar tai neturi įtakos mūsų sveikatai. Mažas šių dalelių dydis ir gebėjimas prasiskverbti gali nulemti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas nanodalelių savybes bei veikimą.
Gali būti, kad šios lengvai prasiskverbiančios dalelės patenka į mūsų organizmą, gali kauptis jame ir būti toksiškos. Tačiau atsakymų į šiuos klausimus nėra, nes šių medžiagų poveikis sveikatai mažai nagrinėtas. Produktus turime ir plačiai vartojame, o mokslas ir žinios apie juos nespėja žengti kartu su tobulėjančiomis technologijomis.
Preliminarių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad daugelis nanodalelių tipų gali būti toksiški žmogaus audiniams ir ląstelėms, sukelti oksidacinį stresą, uždegiminių citokinų sintezę, DNR mutacijas ir net ląstelių žūtį. Šios dalelės gali prasiskverbti pro ląstelių sieneles, organų audinius ir yra labai aktyvios.
Nerimą kelia tai, kad kiekvienas iš mūsų galime gauti šių nanomedžiagų dozę apie tai nežinodami. Nėra jokių ženklinimo reikalavimų gaminiams pagamintiems nanotechnologijų pagalba. Taip pat nėra jokios institucijos pasaulyje, kuri reguliuotų nanodalelių naudojimą. JAV institucijos ignoruoja šį galimą neigiamą nanodalelių poveikį, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų, kad būtų galima geriau įvertinti nanodalelių, naudojamų kosmetikos, asmens priežiūros gaminių, maisto gamyboje, keliamą riziką.
Iki šiol nėra specifinių nanotechnologijų panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir saugumo reikalavimų. Rengiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai dėl maisto produktų ir kosmetikos gaminių, turėtų užtikrinti Europos vartotojų saugumą. Siūloma numatyti specifines maisto ir kosmetikos gaminių, kurių gamyboje naudojamos nanotechnologijos, tikrinimo procedūras, nanomedžiagų turinčių gaminių vertinimą, o nustačius galimą žalą sveikatai, tokių gaminių draudimą, informacijos visuomenei teikimo procedūras. Taip pat siūloma gaminių etiketėje nurodyti, kad „pagaminta pasitelkiant nanotechnologijas“ arba nurodant gaminių sudėtį, prie medžiagų pavadinimų pridėti žodelį „nano“.
Jeigu reglamentai bus priimti, dauguma jų nuostatų įsigalios tik po kelerių metų, o kol kas, Europos šalių vartotojai skatinami patys rūpintis ir domėtis naudojamais produktais ir jų gamybos technologijomis. Lietuvoje neįprastai skamba pasiūlymas susisiekti su gamintojais, kurių produkciją naudojame ir paklausti ar gamyboje taikomos nanotechnologijos. Taip pat siūloma informuoti gamintojus, kad jų produkcija nebus perkama, kol nanotechnologijos nebus pašalintos.
Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro pranešimą
