Teigiama, jog patikrinamas visas pienas
Panagrinėjus pieno produktų etiketes, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje skelbiamą informaciją, specialistų atsakymus apie pieno ir jo produktų kokybę, susidaro painus labirintas.
Tikrintojų daug, o gaminamos produkcijos sauga ir kokybė patikėta patiems gamintojams. Tai vadinama savikontrole. Be to, patys gamintojai tvirtina savo gaminamų produktų receptūras.
Pasitikėjimas — kilnus, gražus bruožas. Tik ar visuomenė yra tam pribrendusi?
štai pagal galiojančias normas ūkininkas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pats turėtų pranešinėti apie savo ūkio pieno nepakankamą kokybę.
Sunkiai suvokiamas yra ir toks reikalavimas — šviežio pieno mėginius tirti tik kartą per ketvirtį. Ar tai normalu?
Į šį klausimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarinės sanitarijos ir maisto saugos skyriaus vedėjas Egidijus Simonis atsakė taip: „Perdirbimui parduodamas pienas tiriamas tris kartus per mėnesį. Škiuose, kurie patys gamina pieno produktus ir juos realizuoja prekyvietėse, pienas tiriamas vieną kartą per ketvirtį. Tokių ūkių registruota 428. Prekyviečių administracija atlieka savikontrolės tyrimus“.
Į klausimą, kokia parduodamo pieno kokybė, E. Simonis atsakė, jog „visas perdirbimui ar tiesioginiam vartotojui tiekiamas pienas yra ištiriamas viešosios įmonės “Pieno tyrimai“, ir 96 procentai jo atitinka visus reikalavimus“.
Tačiau dėl parduodamų pieno produktų skundų praėjusiais metais buvo 2080. Iš jų 44 procentai skundėsi būtent dėl kokybės.
Indų ploviklis — ne tik indams plauti?
šių metų Europos Sąjungos 37-asis reglamentas nustato maksimalias leistinas antibiotikų piene ribas. Jomis sėkmingai naudojamasi. Vienas karvių laikytojas nuo Gruzdžių pasakojo ir apie indų ploviklio naudojimą „pienui pagerinti“.
„Galime garantuoti, jog tai absoliuti nesąmonė, nes dėl inhibitorinių medžiagų tris kartus per mėnesį kiekvieno gamintojo pristatytas šviežias pienas yra ištiriamas“, — garantavo minėtas E. Simonis.
Bet karvė melžiama juk ne tris kartus per mėnesį, ir pienas pristatomas kasdien.
E. Simonis aiškina, jog tada, kai kyla įtarimas, pieno supirkimo punktuose jis tikrinamas greitaisiais metodais (juos taiko ir ir pieno perdirbimo įmonės).
Nors šviežias pienas ir kokybiškas, kaip teigia valdininkas, kasmet dėl inhibitorinių medžiagų tokio pieno sunaikinama daugiau nei 1500 tonų.
Maistininkai gina pieną su antibiotikais
ES normos leidžia iki 100 mikrogramų antibiotikų viename kilograme pieno. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įrodinėja, jog toks kiekis antibiotikų yra visiškai nekenksmingas žmogaus organizmui.
VMVT ir VĮ „Pieno tyrimai“ skaičiavimais, “jei 1 kilograme sūrio yra tik 16 mikrogramų tetraciklino, norint, kad susidarytų viena tabletė tetraciklino, reiktų suvalgyti 6250 kilogramų sūrio“.
Pavyzdžiui, Rusija nepriklauso Pasaulinei prekybos organizacijai, todėl, anot E. Simonio, turi teisę reikalauti savo šalyje patvirtintų normų.
VMVT stengėsi, kad Rusijos Federacija savo reikalavimus dėl pieno kokybės padarytų liberalesnius. Ir jai pavyko. Todėl dabar Rusijos Federacijoje galioja jau ne nulinė tolerancija tetraciklinui piene. Ir tai, anot Lietuvos maistininkų, „yra didelis Rusijos Federacijos, Europos komisijos ir Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendradarbiavimo pasiekimas“.
Kaip antibiotikai patenka į pieną? E. Simonis teigia, jog patenka gydant karves ir neišlaukiant laiko, per kurį antibiotikai pasišalina iš organizmo. Dažniausiai aptinkama tetraciklino, nes tai yra ilgo veikimo antibiotikas.
Stebuklingi galiojimo terminai
Kas skaito perkamų produktų etiketes, turbūt yra atkreipęs dėmesį į neįtikėtinai ilgus kai kurių pieno ir jo produktų galiojimo terminus.
Pavyzdžiui, yra pieno, kurio galiojimo terminas — net vieneri metai. Koks gali būti toks pienas sveikatos požiūriu ir ko į jį pridėta?
VMVT Veterinarinės sanitarijos ir maisto saugos skyriaus vedėjas E. Simonio atsakymas toks: „Visas pienas, kurio terminiam apdorojimui naudojama ultra aukšta temperatūra, galioja metus ir jokių priedų į jį nėra pridėta“.
Pati VMVT tvirtina, kad pienas, varškė yra produktai, kuriuose labai palanku daugintis visokiems mikroorganizmams, todėl tokius produktus rekomenduojama sunaudoti per 24 valandas.
Bet vis daugėja varškės, kurios galiojimo terminas — 10 ar 12 parų. Kaip suprasti tokius terminus? E. Simonio atsakymas: „Į pieną, varškę negalima dėti jokių priedų ir įmonės laikosi šių reikalavimų. Galiojimo terminas normalus, kadangi varškė gaminama iš geros kokybės pieno ir laikantis technologijos reikalavimų“.
Nutylėjimai dėl pieno miltelių
VMVT neigia gandus, jog pieno produktams gaminti naudojami pieno miltai ar kazeinas. Pasak E. Simonio, „visas lietuviškas pienas ir jo produktai yra natūralūs, išskyrus kelias ledų rūšis, gaminamas iš pieno miltelių“.
Bet tie pirkėjai, kurie skaito produktų etiketes, kažin ar sutiks su tokiais tikinimais. Mat pieno miltelių dedama į kai kuriuos lydytus tepamuosius sūrius, į lydytų sūrių kremus, lydytus sūrelius ir kitur.
Turbūt žmonės dar prisimena neseną tragediją, kai Kinijoje pieno milteliais, „paskanintais“ chemine medžiaga melaminu, buvo apnuodyta per 50 tūkstančių vaikų. Ar Kinijos čiuptuvai nepasiekė mūsų pieno pramonės?
VMVT atstovo atsakymas mįslingas: „Kokybės ir saugos atžvilgiu — ne, nepasiekė, o ekonomikos, manome, krizė paveikė visą pasaulį“.
Tikroji riebalų kilmė slepiama
Parduotuvėse šalia sviesto guli tepamieji riebalų mišiniai. Kokios jų sudėtys, koks turi būti ženklinimas?
VMVT tinklapyje rašoma, jog sviestas gali būti įvairaus riebumo: 80 — 90, 60 — 62 ir 39 — 41 procento. Etiketėje turi būti nurodyta, jog šių rūšių sviestas pagamintas tik iš įvairaus riebumo pieno riebalų.
O tepamųjų riebalų mišiniai gaminami naudojant augalinius ir gyvūninius arba tik augalinius riebalus ir įvairius aliejus.
VMVT nustatė, kadvis daugiau rinkoje aptinkama riebalų mišinių, kurių ženklinimas neatitinka ES reikalavimų. Gamintojai netinkamai nurodo arba išvis nepateikia net riebalų kiekio procentais. Gaminiai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų ar jų yra tik 3 procentai, vadinami riebalų mišiniais, nors turėtų būti įvardinti kaip margarinas.
Beje, panagrinėjus higienos normą HN 119:2002 paaiškėjo, jog riebalai turi būti pažymėti žodžiais „augaliniai“ arba “gyvūniniai“, arba turi būti nuoroda į jų konkrečią kilmę. Bet ar pastaroji nurodyta bent ant ant vieno tepamojo riebalų mišinio pakelio?
Birutė VAIČIULEVIČIENĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC. hu nuotr.
